Didžioji Britanija ir Prancūzija antradienį pasirašys sutartis, pagal kurias numatomas precedento neturintis abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos srityje - planuojama sukurti bendras karinės pajėgas, bendrai naudoti lėktuvnešius ir užmegzti glaudžius ryšius atliekant karinius branduolinius tyrimus.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Londone pasirašys dvi sutartis, kurios, pasak lyderių, leis abiem šalims išlikti vienomis iš svarbiausių veikėjų tarptautinėje arenoje, tačiau taip pat sumažinti gynybos biudžetus, atsižvelgiant į pastarąją finansų krizę.

Pagal šį 50 metų galiosiantį susitarimą taip pat ketinama sukurti bendras greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarys iki 5 tūkst. karių. Be to, bus įkurtas naujas bendras branduolinių bandymų centras, o nuo 2020 abi šalys planuoja pradėti bendrai naudoti savo lėktuvnešius.

Šalys, kurio šimtmečius buvusios varžovės, o vėliau tapo Europos Sąjungos (ES) partnerėmis, gynė savo naujuosius planus, teigdamos, kad jų ginkluotosios pajėgos nepraras gebėjimo veikti nepriklausomai.

"Partnerystė - taip. Tačiau ne suverenumo atsisakymas, - D.Cameronas pirmadienį trumpai reziumavo šį projektą britų parlamente. - Tvirtai tikiu, kad šis ryšys su Prancūzija atitinka abiejų mūsų šalių interesus".

Komentuodama bendradarbiavimo planus branduolinių bandymų srityje, Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad visi žingsniai bus atliekami "laikantis visiškos abiejų šalių branduolinių arsenalų nepriklausomybės".

Pagal pirmąją sutartį numatomas platus karinis bendradarbiavimas, apimantis naujų jungtinių ekspedicinių pajėgų sukūrimą, bendrą lėktuvnešių naudojimą, transporto lėktuvų techninę priežiūrą ir kai kuriuos bendrus pirkimus.

Bendrų ekspedicinių pajėgų mokymai prasidės jau ateinančiais metais. Dėl jų dislokavimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, o šioms pajėgoms vadovaus vienas vadas, veikiausiai kalbantis angliškai.

Šios "bendros jungtinės ekspedicinės pajėgos bus ne nuolatinis karinis dalinys, o abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų grupės, kurios bus kartu apmokomos", sakė vienas britų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Nuo 2020 metų Britanija ir Prancūzija taip pat planuoja bendrai naudoti savo lėktuvnešius, kurių dabar abi šalys turi po vieną. Pagal naująjį planą, vienas iš lėktuvnešių bus bendrai naudojamas, kol kitas bus remontuojamas.

Londonas ir Paryžius planuoja bendradarbiauti atliekant naujųjų transporto lėktuvų "Airbus A400M" techninę priežiūrą ir apmokant jų įgulas.

Antrojoje sutartyje kalbama apie planuojamus bendrus branduolinių ginklų bandymus, tačiau pareigūnai pabrėžė, kad šalys nesidalins branduolinėmis paslaptimis arba savo povandeninių atomlaivių kodais.

Kaip pranešė Eliziejaus rūmai, Britanija ir Prancūzija savo branduolinių arsenalų saugumą tikrins bendrame tyrimų centre, kuris veiks Prancūzijoje.

Šis branduolinių bandymų imitavimo centras įsikurs šalia dabar veikiančio Valduko vietovėje Prancūzijos rytuose ir bendradarbiaus su pietinėje Anglijoje veikiančiu bendru Aldermastono tyrimų centru. Šiame projekte dirbs kelios dešimtys prancūzų ir britų ekspertų.

Abiejų šalių mokslininkai galės modeliuoti branduolinių medžiagų veiksmingumą, siekiant užtikrinti "mūsų branduolinių arsenalų ilgalaikį gyvybingumą, patikimumą ir saugumą", pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Liamas Foxas tvirtino, kad šios sutartys bus naudingos abiem šalims.

"Kalbame apie jungtines ekspedicines pajėgas, kuriose visos trys ginkluotųjų pajėgų šakos (armija, aviacija ir laivynas) dirbs kartu, kurdamos bendras procedūras, stiprindamos tarpusavio suderinamumą ir ieškodamos, kur būtų geriau įsigyti bendros įrangos", - jis sakė britų nacionaliniam transliuotojui BBC.

"Tai visiškai suprantama pasaulyje, kuriame stinga išteklių, tačiau mūsų interesai tampa vis bendresni", - pridūrė ministras.

Prancūzija ir Didžioji Britanija sutartis dėl karinio bendradarbiavimo pasirašo jau nebe pirmą kartą.

Skeptikai prisiminė, kad prieš 12 metų tuometis britų premjeras Tony Blairas ir Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas taip pat ketino bendradarbiauti gynybos srityje, tačiau šis užmojis davė menkų vaisių.

Abu lyderių pozicijos smarkiai išsiskyrė dėl karo Irake.

Tačiau N.Sarkozy šiemet sakė esantis pasiruošęs pašalinti "tabu" ir apsvarstyti darbo su Britanija "konkrečius projektus". Tuo tarpu D.Camerono koalicinė vyriausybė bendradarbiavimo su Paryžiumi galimybėms skyrė daug dėmesio neseniai paskelbtoje šalies gynybos strategijos peržiūroje.

Prancūzijos pareigūnai sakė, jog Britanija anksčiau vengė įsitraukti į bendrus Europos gynybos projektus, tačiau dabar pripažino, kad jie atitinka Londono interesus.

"Anglams kelia siaubą bet kokios užuominos apie Europos gynybą, tačiau... jie atviri bet kam, kas padėtų išsilaikyti jų gynybos pramonei", - vienas Prancūzijos vyriausybės šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.