Viešojo administravimo instituto direktorė ir verslininkai – išteisinti

  • Teksto dydis:

Lietuvos viešojo administravimo instituto direktorė Renata Latvėnienė ir du verslininkai išteisinti piktnaudžiavimo byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismui konstatavus, kad jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

R. Latvėnienė kaltinta, kad 2013 metų lapkritį sudarė sąlygas kelis viešuosius pirkimus ir mažos vertės pirkimus laimėti drauge su ja teistų verslininkų Ernesto Lipnicko ir Vadimo Pachomovo vadovaujamoms bendrovėms.

Nė vienas iš teistų asmenų savo kaltės nepripažino.

V. Pachomovas yra anksčiau nuteistas prekybos poveikiu byloje dėl tarpininkavimo tuometinei prokurorei Lilijai Balaišienei reikalaujant kyšio, šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Minėti pirkimai vykdyti Viešojo administravimo institutui įgyvendinant projektą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimo korupcijos prevencijos srityje“, jo vertė siekė pusantro milijono litų (434,4 tūkst. eurų).

Tačiau pačių neskaidriai vykdytų pirkimų vertė buvo gerokai mažesnė ir galėjo siekti kelis tūkstančius eurų, o realiai padaryta žala buvo dar mažesnė, todėl, teismo vertinimu, iš to negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

Teismas taip pat nematė pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

„R. L. nesiekė už didesnius pinigus įsigyti realiai pasenusią kompiuterinę techniką ir programas. Tiesiog tas būdas, kaip ji tai darė (bendraudama su būsimu tiekėju, derindama su juo techninę užduotį), nėra teisėtas ir laikytinas piktnaudžiavimu. Visgi konstatuoti šiuo atveju, kad valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala, nėra jokio pagrindo“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Be to, vertindamas bylos duomenis, teismas nesirėmė teisėsaugos padarytais pokalbių įrašais ar juos komentavusių liudytojų parodymais, nes konstatavo, kad pokalbių fiksavimas R. Latvėnienės kabinete nebuvo tinkamai sankcionuotas.

„Šiaulių apygardos teismo nutartyse (taip pat ir prokuroro teikimuose), apsiribota lakoniškomis frazėmis (...) konkrečiai nenurodant, kokios konkrečios priemonės taikytinos. Šiuo atveju neaišku, kuo remiantis (...) atlikta R. L. ir kitų asmenų pokalbių turinio kontrolė ir fiksavimas būtent užmaskuotu garso įrašymo įrenginiu R. L. darbo kabinete, taip pat R. L., V. P. ir kitų asmenų būtent telefoniniai pokalbiai, kai nei teikime, nei nutartyse nenurodyta, kad leidžiama kontroliuoti ir fiksuoti telekomunikacinius įvykius“, – rašoma teismo nutartyje.

Byloje minimas institutas šiuo metu yra likviduojamas.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Ir kiek tokia 'nutartis' kainavo?..
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių