Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, ar palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria nuspręsta nepradėti už akių nagrinėti buvusių sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylos, kol jie savo parašais nepatvirtins, kad žino apie jų atžvilgiu Lietuvoje vykdomą baudžiamąją persekiojimą ir yra supažindinti su savo teisėmis.

Teismas sprendimą skelbs kitą savaitę, gruodžio 9 dieną. Jo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Vilniaus apygardos prokuratūra mano, kad byla gali būti nagrinėjama, nes Rusijos prokuratūra neįvykdė Lietuvos siųstų teisinės pagalbos prašymų ir panašu, kad ateityje neketina jų vykdyti.

Prokuroras Alvydas Valiukevičius teismo posėdyje sakė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ji turi būti panaikinta. Prokuroras teisme vardijo datas ir siųstus teisinės pagalbos prašymus, kartą siūlyta V.Razvodovui ir B.Makutynovičiui atvykti į Lietuvą, duoti parodymus ir dalyvauti procese. Be to, pasak A.Valiukevičiaus, Rusija yra pranešusi, jog jos teritorijoje gyvenančių piliečių baudžiamasis persekiojimas įmanomas, kai bylos medžiaga perduodama pačiai Rusijai.

Buvę OMON vadovai, kuriuos Rusija išduoti atsisako, kaltinami 1991 metais Lietuvoje vykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Prokurorai mano, kad pakanka to, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.

Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.

Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys, dauguma jų - Lietuvos piliečiai.

"Tyrimo metu ne kartą kreiptasi į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą, tačiau vienintelis 2012 metais gautas atsakymas tik patvirtino, kad šioje byloje neketinama bendradarbiauti ir vykdyti teisinės pagalbos prašymus", - yra skelbusi Generalinė prokuratūra.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.

Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.

BNS kalbinti teisininkai teigė, kad palikus galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, gali sužlugti Rusijos ir Baltarusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas dėl jų įvykdytų nusikaltimų per 1991 metų sausio įvykius. Rusija nelinkusi išduoti savo piliečių, juo labiau priklausiusių armijos ar milicijos daliniams, todėl vangiai bendradarbiauja su teisėsauga, be to, kitaip nei Lietuva, vertina 1991-ųjų įvykius.

Šioje byloje teismui ketinama perduoti 81 asmenį, kaltinamieji gyvena Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose valstybėse. Lietuvos įstatymai leidžia juos teisti už akių. Tarp įtariamųjų - asmenys, 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę asmenys. Konkrečių pavardžių prokuratūra nenurodo, tačiau teigia, kad tai kariškiai, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje ir tiesiogiai vadovavo karinei operacijai Lietuvoje per Sausio įvykius.