Quantcast

Teismas dėl senaties nutraukė buvusių „Vilniaus energijos“ vadovų bylą

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė trejus metus nagrinėtą buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamąją bylą – jie buvo kaltinami sukčiavimu, dujų įsigijimo kainų manipuliavimu.

„Baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus – panaikinti“, – posėdyje paskelbė teisėja Virginija Švedienė. Išsamiau nutarties motyvų ji neatskleidė.

Išklausyti nutarties į teismą neatvyko

Byloje prokurorų kaltinimai buvo pareikšti buvusiems „Vilniaus energijos“ vadovams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir Prancūzijos piliečiui Jean'ui Sacrest'ui (Žanui Sakrestui)

Vieno kaltinamųjų – „Dalkia Lietuvai“ tuomet vadovavusio J. Sacrest'o advokatas Andrius Baranskis sakė, kad suėjus senaties terminui, persekioti asmens nebegalima. Pasak jo, buvę kaltinamieji įsitikinę savo nekaltumu, tačiau nelinkę toliau bylinėtis, kelti ieškinių dėl žalos, nes tolesnis bylos eskalavimas verslininkams gali turėti neigiamų pasekmių.

„Mūsų ginamieji nepareiškė noro toliau bylinėtis, nors yra įsitikinę, kad jokios nusikaltimos veikos nepadarė. Tačiau atsižvelgiant į ilgą procesą, į pasekmes, kardomąsias priemones ir t.t., jie nepareiškė noro toliau tęsti procesą ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas dėl senaties“, – žurnalistams sakė A. Baranskis.

„Šią situaciją tai geriau pamiršti kaip blogą istoriją ir nebesiekti teisingumo, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis“, – pridūrė jis.

Teismas grąžino J. Sacrest'ui skirtą 20 tūkst. eurų užstatą.

„Daug faktų rodo, kad tyrimas buvo tendencingas. Norima buvo duoti tokią bylą į teismą. Kodėl ir kas? Na, L. Samuolis savo paaiškinimuose labai aiškiai atskleidė tiek nekompetenciją, tiek galbūt netgi piktybišką tendencingumą ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Savo paaiškinimuose jis atskleidė, kiek buvo remtasi neteisingomis prielaidomis, neteisingais įstatymais. Kaltinamajame akte naudojamos frazės, kurios iš viso neegzistuoja norminiuose aktuose. Visa byla buvo niekinė“, – įsitikinęs advokatas A. Baranskis.

Nei prokuratūros atstovai, nei kaltinamieji išklausyti nutarties į teismą neatvyko.

Senaties terminas šioje byloje suėjo rugsėjo 17 dieną.

Per trejus metus, kai byla buvo nagrinėjama, du teisėjai buvo nušalinti dėl ankstesnio darbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir advokatų kontoroje, rengusioje ieškinius prieš „Vilniaus energiją“. Nuo bylos buvo nušalintas ir tuomet valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Ugnius Vyčinas ir paskirtas kitas prokuroras – Gintaras Plioplys.

Baudžiamojoje byloje jau buvo baigtos liudytojų apklausos, beliko apklausti tris kaltinamuosius, prokurorui ir advokatams pasakyti baigiamąsias kalbas, o kaltinamiesiems išsakyti paskutinį žodį. Paaiškinimus teismui dar spėjo duoti kaltinamasis Linas Samuolis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2014 metais skelbė įtarianti, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis, „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams buvo padaryta beveik 3 mln. eurų žala.

Anot tyrėjų, bendrovė „Dalkia Lietuva“, laimėjusi konkursą, įsigijo gamtinių dujų, kurias pagal sutartį buvo galima naudoti tik elektrai gaminti, ir jas perpardavė „Vilniaus energijai“ už gerokai didesnę kainą.

Be to, pasak tyrėjų, buvę ir esami „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovai galimai iššvaistė iš dujų tiekėjos „Dujotekana“ gautą apie 1 mln. eurų kompensaciją dėl netinkamos dujų pardavimo kainodaros.

„Dalkia Lietuvai“ tuomet vadovavo A. Janukonis ir „Veolia“ atstovas J. Sacrest'as.

Pasibaigus 15 metų Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ šiemet kovo pabaigoje ūkį perdavė Vilniaus savivaldybei ir jos valdomai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai.

„Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas buvo grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.

„Tiek „Vilniaus energijos“, tiek „Litesko“ faktiškai taikytos mažesnės nei pagal įstatymą nustatytos kainos buvo suderintos su bendrovių veiklą reguliuojančia Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir patvirtintos viešais šios institucijos sprendimais“, – rašė bendrovė BNS atsiųstame pranešime.

Pasak „Vilniaus energijos“, teismo nagrinėtos aplinkybės buvo ne tik viešai žinomos Kainų komisijai, Valstybės kontrolei, Seimo Audito komitetui, bet ir buvo šių institucijų išnagrinėtos ir plačiai komentuotos žiniasklaidoje 2005 metais.

Nutartis per per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Užtruko dėl vertimo į prancūzų kalbą

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sako, kad buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamoji byla, kurią teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė – ilgai užtruko dėl bylos dokumentų vertimo, kaltinamųjų pareikštų daugybės prašymų bei nušalinimų, teismo proceso vertimo į prancūzų kalbą.

V. Švedienė, kuri kartu su kitais teisėjais trejus metus nagrinėjo bylą – joje buvę „Vilniaus energijos“ vadovai kaltinti sukčiavimu, dujų kainų manipuliavimu – BNS sakė, kad į prancūzų kalbą reikėjo išversti visus ekspertizės aktus, kuriais rėmėsi kaltinimas.

„Antras dalykas, kiekvienas sakinys tiesiogiai posėdyje buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Be abejo, tai užėmė labai daug laiko, – BNS sakė teisėja.

Pagal įstatymus Lietuvoje teismo procesas vyksta valstybine lietuvių kalba, o jos nesuprantantiems verčiama į jo gimtąją kalbą. Vertėjo reikėjo vienam buvusiam „Vilniaus energijos“ vadovui, Prancūzijos piliečiui Jean'ui Sacrest'ui (Žanui Sakrestui).

Be to, pasak teisėjos, vienas vertėjas buvo nekompetentingas, todėl teismas negalėjo nagrinėti bylos toliau, reikėjo ieškoti kito vertėjo – tuo turėjo rūpintis teismas.

Ieškinys teismui pateiktas 2014 metų lapkričio 25 dieną, teisėjams buvo leista tris mėnesius susipažinti su jos medžiaga. Kaltinimai baudžiamojoje byloje buvo pareikšti buvusiems „Vilniaus energijos“ vadovams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir J. Sacrest'ui.

Viso proceso metu kaltinamieji ir jų gynėjai aktyviai reiškė prašymus, nušalinimus. Juos teisėjai turėjo svarstyti pasitarimų kambariuose, paskui vėl grįžti į posėdžių salę ir skelbti sprendimus dėl pareikštų prašymų.

„Prašymų ir nušalinimų buvo daug“, – pripažino teisėja.

Per trejus metus, kai byla buvo nagrinėjama, du teisėjai bei vienas prokuroras buvo nušalinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

HJK

HJK portretas
Ziauru kai isvagiami milijonai tai butent niekad nespeja isnagrinet,- senatis jau is vis nezinia ar sita vagiu valstybe kada prades gyvent geriau,koki pijoka kur ant kampo apmyzo, tai gaudo,baudzia ir namuose tikrina o cia.....SENATIS tai bauskit teisejus ,kodel SENATIS..

Apgailėtina teisingumo sistema

Apgailėtina teisingumo sistema portretas
Akivaizdu, kad nieko rimti ir rezonansinio nesugeba ištirti. O gal tai daroma sąmoningai? Nes tokie dalykai kelia daug pagrįstų abėjonių dėl nešališkumo ir paslėptų interesų.

...

... portretas
BŪTINA teisinė nuostata kad bylos teisminio nagrinėjimo metu senaties terminas neskaičiuojamas - ir patys teismo procesai pagreitės, ir teisingumo sulauksim daugiau. Bet - ar tuomet turės kuo advokatai su teisėjais dalytis?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių