Norėdamas patekti į teritoriją, A.Revko tankas išgriovė netoli pastato esančią betoninę sieną.

Bijojo grėsmės iš žmonių

A.Revko kaltinimai nebuvo pateikti, kadangi jis buvo eilinis, nebuvo įvykdęs konkrečios veikos, nuo kurios būtų nukentėję žmonės.

„Kareivėliams, šauktiniams kaltinimai nėra pateikti“, – posėdyje sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Liudytojas pasakojo, kad, kai tankas iššovė tuščiais šoviniais, žmonės nuo jo stovėjo už maždaug 30-50 metrų.

„Šaudoma buvo, nes buvo bijoma grėsmės iš žmonių“, – sakė vyras.

Jis pripažino, kad po įvykių, kaip kiti kariškiai, buvo apdovanotas garbės raštu ir medaliu.

Karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamų Jurijaus Melio ir Genadijaus Ivanovo jis sakė nepažįstantis.

Karininkas J.Melis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jis buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu.

Rusijoje gimęs ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku. Jam pareikšti kaltinimai susiję su įvykiais prie Spaudos rūmų Vilniuje.

Vilniuje gyvenantis A.Revko sakė, kad įvykių metu jam tebuvo 18 metų.

Jis sako dabar manantis, kad prieš taikius žmones tankų naudoti nereikėjo.

„Šokas – naktį į miestą tanku reikėjo važiuoti, Aš nesupratau – ar karas, ar kas. Po poros dienų, kai viskas nurimo, tik tada pradėjau suprasti ir vertinti“, – sakė A.Revko.

Po tankų šūvių susilpnėjo klausa

Liudytoju teisme antradienį buvo apklaustas ir buvęs Lietuvos Valstybės saugumo komiteto (VSK) septintojo skyriaus darbuotojas, kuris nukentėjo per televizijos bokšto šturmą 1991 metų sausio 13-ąją.

S.Savčenka teismui pasakojo dirbęs VSK septintajame skyriuje, kurio pagrindinė funkcija buvo asmenų sekimas.

Liudytojas dar ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs, kad po tankų šūvių jam užgulė ausis ir jis blogai girdi.

„Tankai sustojo prie bokšto, vienoje greitosios mašinoje buvo daug kraujo“, – sakė liudytojas.

Buvęs VSK darbuotojas pasakojo, kad jam į namus paskambino budintis ir atsiuntė mašiną nuvykimui prie televizijos bokšto. S.Savčenka turėjo stebėti, kas vyksta. Vyras, kaip ir kiti anksčiau liudiję buvę VSK darbuotojai pasakojo, kad prieš sausio įvykius darbuotojams buvo išdalinti tarnybiniai ginklai, sustiprintas budėjimas.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių, buvusius sovietinio saugumo darbuotojus ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.