A. Zuokas: Vilniui Detroito likimas negresia

  • Teksto dydis:

Nors šiuo metu pats atostogų pikas, Vilniuje veiksmo daug: nesibaigianti viešojo transporto reforma, problemos dėl darželių, galiausiai – kritinė Vilniaus finansų padėtis. Į šiuos ir kitus skaitytojų klausimus atsako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

– Pastaruoju metu Vilnius susiduria su mokumo problemomis – Finansų ministerija šiemet savivaldybei per tris kartus jau suteikė 37 mln. litų paskolą, kitąmet žadama padidinti miestui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį iki 50 proc. Kokias matote galimybes skolą sumažinti jau kitąmet ir susigrąžinti kreditorių pasitikėjimą? Ar nesvarstėte ir blogiausio scenarijaus, kurį neseniai pasirinko Detroitas, – bankroto?

(Gediminas G.)

– Vilnius su mokumo problemomis susidūrė dėl jau anksčiau minėtų priežasčių – neadekvačiai mažos miestui liekančios GPM dalies, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimo. Priminsiu, kad vienam vilniečiui per metus iš valstybės biudžeto skiriama kiek daugiau nei 1800 litų, o kaimynės Varšuvos gyventojas per metus iš valstybės biudžeto gauna 7000 litų.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės finansinė situacija itin sudėtinga. Skola peržengė 1,1 mlrd. litų ribą. Miestas patyrė 18 mln. litų nuostolį dėl pasikeitusio Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo. Vilniuje liekanti GPM dalis 2013 m. tesiekia 42 proc., o kitiems Lietuvos miestams liekanti ten surenkama GPM dalis yra kur kas didesnė – Kaune ir Klaipėdoje ji yra per 85 proc., t. y., kalbant faktais, 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų.

Tačiau naujoji Vyriausybė, sprendžiant iš jos pirmųjų žingsnių, yra pasiryžusi taisyti situaciją ir gelbėti Vilnių. Nuo 2014 m. Vilniui skiriama GPM dalis turėtų padidėti nuo 42 iki 50 proc. Žinoma, tai nėra tai, ko mes norėtume. Norint, kad Vilniaus finansinės problemos būtų išspręstos, didžiųjų Lietuvos bankų ekspertų skaičiavimais, mieste liekanti GPM dalis turėtų būti 60 proc.

Savivaldybė ėmėsi ryžtingų priemonių, kurios jau kitąmet padės gerokai papildyti biudžetą ir atgauti kreditorių pasitikėjimą. Nuo 2014 m. bus taikomas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas apleistiems pastatams ir nekilnojamojo turto mokestis padidintas nuo 0,8 iki 1,0 proc. Prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 m. turėtų padidėti 7,3 mln. litų. Dar 10,45 mln. litų bus sutaupyta dėl miesto įmonių bei įstaigų veiklos optimizavimo. Vilniaus viešojo transporto miesto maršrutų išlaidų mažinimo planas ir viešojo transporto optimizavimas kasmet padės sutaupyti 20 mln. litų.

Tai tik keli pavyzdžiai. Įgyvendinus visas priemones, bus sutaupyta per 70 mln., drauge su iki 50 proc. Vilniuje liekančia GPM dalimi ši suma jau sieks 140 mln. litų. Tai, be abejo, pagerins miesto finansinę situaciją.

– Lankėtės čigonų tabore, dar kartą iškelta problema dėl nelegalių statinių, elektros vagysčių ir pan. – ar artimiausiu metu planuojama griauti ten kokius nors statinius? Kaip įmanoma išspręsti narkotikų, išsilavinimo tabore problemas? Kitas dalykas – dėl ES paramos vadinamajai romų integracijai. Sakoma, kad Vilnius jokios paraiškos kol kas dėl to agentūroms nepateikė. Gal tai planuojama daryti ir kokia tikimybė, kad pinigų gautume?

(Almantas D.)

– Artimiausiu metu vykdant teismo sprendimą bus griaunami trys namai. 2014–2020 m. ES finansinės paramos programose romų integracijai planuojamas ypatingas dėmesys, tad kai tik bus galima, mūsų specialistai kreipsis dėl tokios paramos suteikimo ir taboro iškeldinimo. Iškeldinti taborą būtina ir todėl, kad šiuo metu jame vyksta migracija – lieka vis mažiau autochtonų, t. y. senųjų gyventojų, o daugėja atvykėlių iš kitų šalių, kurie piktybiškai pažeidinėja įstatymus – nelegaliai statosi namus, verčiasi prekyba narkotikais.

Noriu pabrėžti, kad romams, kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams, galioja tie patys įstatymai ir jų nevalia niekam pažeidinėti.

– Dėl transporto reformos: tai koks gi likimas laukia vilniečių apverktos transporto priemonės – autobusiukų? Ar jie pagaliau grįš į gatves?

(Sandra S.)

– Tikimės, kad, pasibaigus keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais konkursui, privatūs vežėjai vėl grįš į Vilniaus gatves. Šis konkursas skirtas keturiems maršrutų paketams: trys skirti privatiems vežėjams, dirbantiems su mažos talpos transporto priemonėmis (vidutiniškai 22–25 vietos), ir vienas – privačiam vežėjui, dirbančiam su didelės talpos transporto priemonėmis (iki 100 vietų).

– Žiniasklaidoje pranešta, kad Vilniaus skelbiamame (skelbsimame) tramvajaus konkurse ketina dalyvauti dvi įmonės – "Alstom" ir jos valdoma LOHR. Ar galėtumėte patvirtinti šią informaciją? Jei taip – ar galima tikėtis konkurencingo pasiūlymo, kai dalyvis iš esmės konkuruoja pats su savimi?

(Raimondas)

– Konkursas nepaskelbtas, šiuo metu tiktai ruošiamos sąlygos. Nesant precedento, spėlioti, kas jame dalyvaus ir kas tarpusavyje konkuruos, yra visiškai nelogiška. Konkursu, savivaldybės duomenimis, tikrai domisi ne viena įmonė.

– Koks likimas laukia Šilumos tinklų renovacijos? Turiu omenyje 72,5 mln. litų planuojamas "Dalkios" investicijas, dėl kurių taryba klausimą atidėjo iki rudens. Kokiomis sąlygomis tai būtų daroma – ar netrukus baigiantis sutarčiai su "Vilniaus energija" miestui netektų mokėti kokių nors kompensacijų, ką nors išpirkti ir pan.?

(Jevgenijus Šč.)

– 2004 m. stodama į ES šalių bendriją Lietuva prisiėmė įsipareigojimų, susijusių su didžiausiomis šalies energetikos įmonėmis. Tarp jų – iki 2016 m. sausio 1 d. iš esmės apriboti Vilniaus elektrinių skleidžiamą oro taršą. 2010 m. "Dalkia" pasiūlė planą (ir daugiau nei 800 mln. investicijų), kaip atsisakyti importuojamų gamtinių dujų ir Vilniaus šilumos ūkį pritaikyti vartoti trigubai pigesnį vietos biokurą. Toks žingsnis būtų leidęs ne tik įgyvendinti įsipareigojimus ES, bet ir sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Deja, Vilniaus savivaldybės taryba atmetė "Dalkios" pasiūlymą.

Šiandien įsipareigojimas ES sumažinti taršą sostinėje išlieka aktualus ir privalomas vykdyti. Bendrovė investuos 72,5 mln. litų į azoto oksidų, išsiskiriančių deginant gamtines dujas, filtrus ir kitas priemones, skirtas taršai mažinti. Ši investicija nenumatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje, todėl likutinė investicijos vertė būtų grąžinta bendrovei, pasibaigus sutarčiai 2017 m.
Jokių diskusijų apie "Dalkios" sutarties su Vilniumi pratęsimą nėra, pasiūlymas teikiamas tik dėl Lietuvos įsipareigojimų ES įgyvendinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taupytojas

taupytojas portretas
Taip taip, pinigus taupo, bet benderiškais projektais neužsiimti negali. Dėl tramvajsus konkurse dalyvaus ne tik Alstomas - oho - na bet gi laimėtojas vis tiek juk žinomas?

taupytojas

taupytojas portretas
Taip taip, pinigus taupo, bet benderiškais projektais neužsiimti negali. Dėl tramvajsus konkurse dalyvaus ne tik Alstomas - oho - na bet gi laimėtojas vis tiek juk žinomas?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių