Savaitraštis „Vilniaus diena“ pradeda kasmėnesinę rubriką, kurioje į įvairius vilniečių klausimus atsako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Šįkart – apie transportą, gatves, ambicijas, atostogas ir net mero vaikus.

– Gerbiamas mere, ar galite aiškiai pasakyti, kas dabar bus su Vilniaus transporto sistema? Aš jau nieko nesuprantu – vieni rėkia viena, kiti kita. Pats gyvenu Baltupiuose ir į darbą dažniausiai vykdavau mikriuku, kuris nuveždavo į centrą greitai ir paprastai sugebėdamas aplenkti dideles spūstis Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatvėse. Kaip aš turėsiu keliauti nuo liepos 1-osios? (Gvidas)

– Pirmiausia, Baltupiai – nemažas rajonas, tad sunku spėti, apie kurią vietą konkrečiai kalba skaitytojas. Tai gali būti Jeruzalės, Baltupio, Kalvarijų, Didlaukio gatvės. Galiu patikinti, kad svarstant reformą buvo atsižvelgta į Baltupių gyventojų pastabas ir siūlymus. Daugelis autobusų maršrutų važinės ir po liepos 1 d., šitaip bus užtikrintas susisiekimas su miesto centru ir greitaisiais maršrutais.

Mikriukai iš tikrųjų bus panaikinti ir nereikia žavėtis tuo, kad jie nuveždavo į centrą greitai ir aplenkdami spūstis. Tai buvo daroma rizikuojant keleivių saugumu ir dažnai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Todėl nuo liepos 1 d. mikriukus pakeis greitieji autobusai. Į centrą galėsite nuvažiuoti greitai ir, svarbiausia, – saugiai.

– Esate ambicingas politikas – negi Vilniaus mero postas jau yra jūsų karjeros viršūnė? Ar nesvajojate apie premjero kėdę, o gal kokio ES pareigūno? (N. M.)

– Mero darbas yra pats geriausias pasaulyje, nežinau įdomesnio darbo. Tik pagalvokite, rūpinuosi viskuo: nuo žmogaus gimimo (nes savivaldybei priklauso ligoninės) iki mirties (savivaldybė prižiūri kapines). Pačios įvairiausios žmonių veiklos, visas jų gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su kasdieniu mano darbu. Niekada nebūna nuobodu.

– Tikriausiai jus jau užkniso klausimai apie duobes Vilniuje, bet vis dėlto – gėda pripažinti, tačiau kiekvienais metais padėtis vis blogesnė ir tuoj pasivysime legendinį Kauną. Gal vertėtų ne lopyti, o iš naujo tiesti asfaltą Vilniaus gatvėse? Ačiū. (Romas)

– Sutvarkyti visas gatves mieste reikėtų apie 300 mln., tačiau biudžete šiais metais galėjome numatyti tik 19 mln. litų. Taip, gatvės mieste tikrai efektyviau būtų tvarkomos tiesiant ištisinį asfaltą, bet viskas atsiremia į lėšas – jeigu jų turėtume pakankamai, taip gatves ir tvarkytume. Tačiau, nepaisydami sudėtingos finansinės situacijos, ieškome sprendimų, kad miesto tvarkymas būtų efektyvesnis. Vienas iš jų – provėžas pradėta tvarkyti taikant gatvių dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodą. Šiuo metu darbai jau vyksta Ukmergės gatvėje, vėliau planuojama, kad taip bus sutvarkyta ir Narbuto gatvė, dalis Nemenčinės plento. Sutvarkyti provėžas naujuoju būdu yra perpus pigiau. Analogiška technologija ypač paplitusi Suomijoje, tačiau naudojama ir Estijoje bei kitose Skandinavijos šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos.

– Kada ir kur planuojate atostogauti? (Milda)

– Vadovaujuosi posakiu – pasirink mėgstamą darbą ir nereikės atostogų. Aš neatostogauju, aš dirbu darbą, kuris man patinka, todėl man atostogų nereikia. O buvimas vienoje ar kitoje vietoje yra tik aplinkos pakeitimas. Su šeima planuojame tradiciškai vasaros pabaigoje keletą dienų paplaukioti jachta.

– Kalbate apie konkurenciją Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kodėl jūsų santykiai tokie nedraugiški? Ir ar jau suradote kokį vertą konkurentą D.Grybauskaitei? (Laimis U.)

– Prezidentūros ir savivaldybės misija bei uždaviniai visiškai skirtingi, aš rūpinuosi kitais darbais nei prezidentūra, mano darbas – rinkti šiukšles, tvarkyti gatves, užtikrinti, kad miestas veiktų gerai. O Prezidentės veiksmus vertinu įvairiai – natūralu, kad ne visada mūsų požiūriai sutampa. Konkurencija visada yra gerai ir sveika, ji puikus variklis judėti pirmyn.

– Noriu paklausti, ar Vilniaus miestas turi valymo mašinų, nes atšilus orams dulkės ir nešvara labai didelė? Kai kurios gatvės, pvz., Mildos, tapo tikru žvyrkeliu dėl nenuvalyto smėlio. (Egidijus)

– Taip, Vilniuje dirba net keli rangovai, valantys gatves, ir iš viso yra iki 10 automobilių. Šį darbą tarnybos vykdo naktimis ir miestas tikrai valomas. Dėl situacijos Mildos gatvėje galite užregistruoti užklausą www.vilnius.lt/problemos, kad specialistai patikrintų.

– Kaip sekasi dukrai Anglijoje? Ar dažnai ten apsilankote? Ir ar kitus vaikus irgi leisite į mokslus užsienyje? Kodėl? (Margarita)

– Dukrai užsienyje sekasi puikiai, semiasi žinių, įgauna unikalios patirties. Visus skatinu bent trumpam pagyventi užsienyje, keliauti, stebėti pasaulį, pasisemti geros patirties, gerų žinių ir grįžti.

– Mere, Taline nuo pradžios viešasis transportas – nemokamas, ir kol kas miestas nebankrutavo. Gal įvykdžius pertvarkas būtų galima pagalvoti apie tai ir Vilniuje? (Aleksandras R.)

– Talino miestui tai taip pat daug kainuoja – asignavimą viešajam transportui jie turėjo padidinti daugiau nei 70 mln. litų. Šiuo atveju Vilniuje dėl sudėtingos finansinės situacijos padidinti viešojo transporto finansavimo negalėtume – jeigu būtų priimtas sprendimas, kad transportas turėtų būti nemokamas, visiškai turėtume atsisakyti finansuoti kurią nors kitą savivaldybės veiklos sritį (pvz. švietimą, sveikatos ar socialinių klausymų sektorių).

– „Vilniaus dienoje“ skaičiau straipsnį apie galimybę įrengti kavinę ant Gedimino kalno, bet esą tai neįmanoma. Kokia jūsų nuomonė? Negi jauki kavinukė prie pilies su vaizdu į Vilnių yra tabu? (Robertas)

– Pirmiausia, nei Vilniaus savivaldybė, nei Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra Gedimino kalnas, nėra gavę oficialaus prašymo atidaryti kavinę. Tad klausimas, kiek suprantu, yra labiau teorinis.

Vien šį vasaros sezoną sostinėje veikia beveik 200 įvairių kavinių. Iš vienos pusės, kavinė yra puiku, tačiau iš kitos – Vilnius negali būti vien kavinės. Reikia vietų ir atokvėpiui, kultūrinei veiklai. Juolab kad tokios vietos kaip Gedimino bokštas ir kalnas – ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simbolis. Negalime imti ir beatodairiškai įkurti jame kavinės.

Be to, dabar ta teritorija tvarkoma, pamažu atkuriant jos istorinį vaizdinį. Tokie darbai visada vyksta pamažu. Leiskime sutvarkyti aplinką, patį kalną, o jau tada galbūt bus galima kalbėti ir apie kavinę.

– Ar mėgstate skaityti? Kokias knygas? Ir ką dabar skaitote? (Rūta G.)

– Skaityti labai mėgstu, deja, dažnai pritrūksta laiko grožinei literatūrai, nes daug dėmesio atima profesinės knygos, dokumentai, tyrimai ir panašiai.

– Ar feisbuke bendraujat pats, ar kas nors iš jūsų pavaldinių? (L. M.)

– Feisbuke bendrauju pats.

– Mere, kam jums nauja vyninė, ar daug tikitės iš šio verslo uždirbti? O kodėl ne alaus barą atidarėte, Lietuva gi – alaus kraštas? (Margarita)

– Aš pats esu vyno kultūros mylėtojas ir gerbėjas. Šioje vyninėje prekiaujama taip pat ir išskirtiniais vynais iš įvairių Italijos regionų, labai mėgstu Italiją, ten dažnai vykstame su šeima. Vynai specialiai atrinkti tik iš nedidelių, šeimų valdomų vyndarių ūkių, prie vyno atrinkimo dažnai prisidedu ir pats. Ir, aišku, džiaugiuosi, kad Vilniuje bei Lietuvoje vyno kultūra išstumia degtinės ir alaus kultūrą.