Žaliojo tilto skulptūrų dilema: būti ar nebūti? | Diena.lt

Žaliojo tilto skulptūrų dilema: būti ar nebūti?

Skylės, byrantys dažai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitinka Žaliojo tilto skulptūros. Ir vėl verda diskusijos, ką su jomis daryti - griauti, remontuoti ar tiesiog palikti, kad sunyktų savaime, kartu nusinešdamos ir paskutinius prisiminimų apie okupaciją likučius.

Bandysi nukelti – subyrės

„Žaliasis tiltas su skulptūromis yra saugomas, tai yra kultūros paveldo dalis, todėl skulptūras reikia ne griauti, bet tvarkyti“, – jau metus kartoja Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Apie būsimą Žaliojo tilto skulptūrų rekonstrukciją kalbama nuo praėjusių metų rudens, tačiau kada darbai galėtų prasidėti, kol kas nėra žinoma. Gal miestas apsisprendė skulptūras palikti tiesiog likimo valiai?

„Dievulis ją žino, tą rekonstrukciją. Tų skulptūrų būklė, galima sakyti, dabar stabili, pavojaus eismui ir saugumui nėra. Žinoma, estetinis vaizdelis labai prastas - skulptūras reikia dažyti, kažką daryti“, - „Vilniaus dienai“ aiškino Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Remontuotų vietoje

Kaip skulptūros būtų restauruojamos, jau yra aptarta, tačiau projektas – vis dar neparuoštas.

„Nutarta, kad skulptūros būtų remontuojamos vietoje, mat jų būklė labai prasta. Žioji plyšiai, trūkimai, viskas šviečia kiaurai. Kiek jos dar galėtų išsilaikyti, sunku pasakyti. Jos pagamintos iš ketaus. Rudenį darbininkai jas sutvirtino papildomomis plokštelėmis, bet tai – taip pat papildomas krūvis“, - tvirtina Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vadovas paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas.

„Jei skulptūras būtų bandoma nukelti, iš jų nieko neliktų“, – įspėjo paveldosaugininkas.

Ateitis - miglota

Pirmą ir paskutinį kartą skulptūros buvo remontuojamos praėjusių metų rudenį. Žadėta darbus tęsti, tačiau procesas taip ir neprasidėjo.

„Kelios skulptūros buvo sutvirtintos: priklijuota vienos skulptūros ranka, lietpaltis kareiviui ir peilis. Sutvirtinome tokiomis sankabomis. Rudeniop visus tuos darbus atlikome, pirmą kartą jas tvarkėme. Eismo saugumui grėsmės tos skulptūros nekelia, tačiau, aišku, kad jas reikia tvarkyti, siūles suvirinti. Kaip bus toliau, nežinia“, – pasakojo darbus atlikusios savivaldybės įmonės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas.

Siūlo apklausti miestiečius

Dėl Žaliojo tilto skulptūrų miesto taryboje ietys buvo laužomos jau ne kartą. Praėjusioje kadencijoje dalis konservatorių atstovų skelbė savo planus esą skulptūras reikia nugriauti, tačiau to padaryti neleido Kultūros paveldo departamentas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas miesto taryboje Raimundas Alekna yra netgi pajuokavęs, kad „vieną naktį galėtų skulptūros tiesiog dingti“.

Buvęs sostinės meras dabar sako, kad skulptūras nuo tilto reikia kuo greičiau nukelti, tačiau kaip tą padaryti – nežino. „Aišku viena: jos, tokios kaip atrodo dabar, ant tilto stovėti nebegali, nes bet kada gali užgriūti ant žmonių. Tą reikia kuo greičiau išspręsti“, – kalbėjo politikas.

Išeitis – surengti miestiečių apklausą, ar šiems stalinizmą menančios skulptūros yra priimtinos.

„Mes turime gerbti miestiečių poziciją. Meras, pasisakydamas už tokio paveldo rekonstrukciją, išsako savo nuomonę. Regis, jis iš liberalo virsta į socialistą. Gal sovietmečio ideologija jam artimesnė?“, - svarstė R. Alekna.

Komentarai

Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė

Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato, kad iš Kultūros vertybių registro vertybės apskritai nėra išbraukiamos, o šis tiltas ir ant jo esančios skulptūros pripažintas tokia vertybe. Kai kuriems objektams teisinė apsauga gali būti panaikinta, tačiau kultūros vertybių registre jie vis tiek lieka. Teisinė apsauga gali būti panaikinta, pavyzdžiui, tada, kai objektas sunyko arba tyrimais pripažįstama, kad jis neturi istorinės vertės. Ir pernai, ir užpernai Žaliojo tilto klausimas buvo ne kartą svarstytas, ir paveldo specialistai yra pasisakę, kad jis ne tik turėtų išlikti kultūros paveldo registre, bet jam negali būti panaikinta ir teisinė apsauga.

Jei ekspertai pasakytų, kad tai nėra saugotinas objektas, spręstume. Tam yra speciali procedūra. Kultūros ministras savo įsakymu gali panaikinti statusą, tačiau jis turi remtis ekspertų išvadomis. O šios turi remtis tam tikrais kriterijais - kas pasikeitė nuo to momento, kai tiltas buvo paskelbtas saugotinu objektų. Manau, valstybė kada nors turėtų galutinai apsispręsti dėl sovietinės epochos simbolių ir paminklų ir aiškiai pasisakyti, kas saugotina ir kas ne.

Algis Ramanauskas, visuomenės veikėjas

Viskas labai paprasta. Tie šūdai ant Žaliojo Tilto buvo pastatyti mums pažeminti. Jei kas nesijautė pažemintas tada, tai jo bėdos. Jei kas nesijaučia žeminamas dabar - niekuo negaliu padėti. Tai ne tas atvejis, kai galima tas metalo mega-galūškas palikti, demonstruojant mūsų sarkazmą sovietijai ir pučiantis, kad neva aukščiau esam tų blogų, bet vistiek klaikiai mielų, kaip Šūriko Nuotykiai, „sovietinių marazmų“ (čia - ne baimės, o citavimo kabutės).

Neturi likti blogio ir patyčių pėdsakų kasdieniam gyvenime, nebent muziejuose, knyguose, vadovėliuose, kine, etc. Negali jų likti ne tik dėl to, kad tai amoralu, o pirmiausia dėl to, kad tai žeidžia didelę visuomenės dalį. Juk juos nuėmus dangus nenugrius, o daug kas ims kvėpuoti laisviau.

Juk tie, kam tai primins šaunią vaikystę, gali iš pilietinio solidarumo susikišti savo reminescencijas kur nors giliau, nes sovietinis menas dideliai visuomenės daliai primena nelabai laimingą vaikystę, švelniai tariant. Kaip jaustis tuo tiltu einant žmogų, kuris pamena, kaip tą uniforma vilkintys russonacistai iššaudė jo šeimą ir jam pačiam dilde per dantis išgaudinėjo „prisipažinimus“. Ar apie tai pagalvojate?


Šiame straipsnyje: Žaliasis tiltas

NAUJAUSI KOMENTARAI

KODEL

KODEL portretas
Lietuvos oligarchinis kapitalas baisiausiai bijo tarybiniu laiku simboliu: PJAUTUVO ir KUJO, KOVO 8-osios bei GEGUZES 1-osios - DARBO ZMONIU KLASINIO SOLIDARUMO SVENTES? Lietuvos kapitalas, bandydamas uzdrausti TSRS laikų simbolius ir sventes Lietuvoje, nori isiteikti JAV kapitalui, nes, pvz., GEGUZES 1-oji gime Cikagoje. Cikagoje 1886 metais GEGUZES 1-aja 400 tukst. darbininku isejo i gatves protestuodami pries PUVANTI, ISNAUDOTOJISKA, AMORALU KAPITALIZMA ir reikalavo sutrumpinti darbo diena iki 8 valandu. Policija protestuojancia minia PASKANDINO KRAUJYJE, nuzude 12 darbininku ir desimtis suzeide. Po triju dienu, numalsinus streika, protestuojantys darbininkai buvo teisiami, o 4 darbininku vadai buvo nuteisti mirties bausme ir susaudyti. Policininkai, paskandine kraujyje demonstracija, buvo paskelbti didvyriais ir veliau jiems buvo pastatytas paminklas,o nuzudytieji darbininkai pasaulyje nebuvo pamirsti ir po 3 metu, Paryziaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbe Geguzes 1-aja viso pasaulio DARBININKU KLASINIO SOLIDARUMO DIENA, kuria visame pasaulyje kasmet svenciama 145 valstybes. 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstiles fabrike moterys protestavo pries ypac prastas darbo salygas ir mazus atlyginimus. Protestuotojas isvaikė policija. 1908 m. 15 000 moteru zygiavo Niujorko gatvemis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo uzmokescio ir rinkimu teises. 1911 m. kovo 25 d. gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemze daugiau nei 140 moteru, daugiausia imigranciu, gyvybes. Moterys negalejo evakuotis is 9 pastato aukšto - durys buvo uzrakintos, kad jos negaletu iseiti ir pasidaryti pertrauka. Tai atkreipe demesi i moteru teises ir baisias darbo salygas bei istatymus JAV. Dabartinė moters diena pradeta svesti, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautineje moteru konferencijoje Klara Cetkin pasiule kasmet viena diena skirti demesio moters kovai uz laisve ir lygias teises. 1911m. kovo 8 d. Tarptautinė moters diena jau buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Svedijoje. TSRS tik 1966 m. kovo 8 d. buvo paskelbta nedarbo diena. Noriu uzbaigti J.JANONIO zodziais: "KIEKVIENA KOVA REIKALAUJA AUKU, LAIMINGI UZ LAISVE NUMIRE!"

TSRS sunaikinimo planas

TSRS sunaikinimo planas  portretas
Plano (A. Daleso doktrinos) autorius A. Dalesas (Allan W.Dullas -1893 –1969) - nuo 1947m. (įkūrimo) dirbo JAV CŽV. 1942-1945m. vadovavo politinei žvalgybai Europoje. 1953-1961 m. - CŽV direktorius. „Šaltojo karo“ ideologas, vienas iš žvalgybinės veiklos prieš TSRS ir kitas socialistines valstybes organizatorių. Ištrauka: " __Pasibaigs karas, viskas nurims ir nusistovės. Ir mes visas turimas jėgas: visą auksą, visą savo materialinę galią skirsime žmonių bukinimui ir apkvailinimui! Žmogaus smegenys ir sąmonė turi gebėjimą keistis, todėl pasėję Tarybų Sąjungoje chaosą, mes nepastebimai pakeisime tikras vertybes netikromis ir priversime žmones tomis netikromis vertybėmis tikėti. Kaip? Mes subursime aplink save bendraminčius, surasime sau sąjungininkus pačioje Rusijoje. Epizodas po epizodo bus pradėta vykdyti grandiozinė pačios nepaklusniausios Žemėje tautos žūties tragedija, galutinis ir nesugrąžinamas tautos sąmonės užgesinimas. Pavyzdžiui, iš meno ir literatūros mes palaipsniui išguisime jo socialinę esmę; dailininkus ir rašytojus atpratinsime domėtis išraiška ir tyrinėjimu procesų, kurie vyksta tautos gelmėse. Literatūra, teatras, kinas – viskas vaizduos ir šlovins pačius žemiausius žmogiškus jausmus. Mes visokeriopai palaikysime ir padėsime taip vadinamiems dailininkams, kurie įkyriai kals į žmonių sąmonę sekso, smurto, sadizmo, išdavystės kultą – žodžiu, visokį amoralumą. Valstybės valdyme mes sukursime chaosą ir sumaištį. Nepastebimai, bet aktyviai ir nuolatos sudarysime sąlygas valdininkų despotiškumo klestėjimui. Biurokratizmas ir vilkinimas bus laikomi dorybėmis. Sąžiningumas ir padorumas – išjuokiami - taps niekam nereikalingi ir virs praeities atgyvenomis. Įžūlumas, akiplėšiškumas, melas, apgaulė, girtuoklystė, narkomanija, gyvuliška baimė vienas kito ir begėdiškumas, išdavystė, nacionalizmas, priešiškumas kitoms tautoms – visų pirma priešiškumas ir neapykanta rusų tautai – visa tai mes kultivuosime vikriai ir nepastebimai, kol visa tai suvešės ir įsitvirtins. Tik nedaugelis, visai nedaugelis įtars ar net supras, kas vyksta. Bet tuos žmones mes įstumsime į beviltišką padėtį, paversime juos pajuokos objektais, rasime būdų juos apjuodinti ir paskelbti visuomenės atmatomis. Rausime dvasines šaknis, suvulgarinsime ir naikinsime tautinės doros pagrindus. Taip mes naikinsime kartą po kartos. Pradėsime nuo vaikų ir bręstančių paauglių – skaldysime, demoralizuosime ir morališkai smukdysime jaunus žmones. Mes padarysime juos cinikais, nepraustaburniais ir kosmopolitais*. Štai taip mes tai padarysime!" A.Dalesas (A. Dullas)__ P. S. Planas formaliai nebuvo įgyvendinamas, bet JAV prieš TSRS metė visą propagandinės mašinos galią - vien antitarybinių radijo stočių išlaikymui kasmet skirdavo apie 1 milijardą tuometinių dolerių (dabar būtų kokie 4-5 mlrd.) - bei taikė ekonominę blokadą. (Šaltinis: "JAV CŽV direktorius Alenas Dalesas”, 2007 m.). Knygą anglų klb. išleistą JAV, pagal 2004 m. išslaptintus CŽV archyvus, buvo galima nusipirkti “amazon”.

as

as portretas
algis ramanauskas nusisneka
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių