Visą šeštadienį Lietuvos aeroklubas šventė savo 85-erių metų jubiliejų. Sostinėje prie Baltojo tilto vyko orlaivių, parašiutininkų pasirodymai.

„Valstybės be aviacijos, valstybė – be ateities“, – tokie žodžiai per šventę skambėjo iš Lietuvos aeroklubo prezidento Jono Mažinto lūpų. Pasak jo, posakis „Gimęs šliaužioti niekada neskraidys“, yra visiška netiesa.

„Kūrėjas davė žmogui sparnus. Ir nesvarbu, tai minties sparnai ar dvasios polėkis skrendant, ar fiziniai sparnai. Dangus vienija mus“,  – sakė J.Mažintas.

Šventė prasidėjo vidurdienio mišiomis Arkikatedroje bazilikoje. Po jų vyko aviatorių eitynės Baltojo tilto link. Pasitikus aviatorius, į dangų kilo sraigtasparnis, malūnsparnis, vyko aviamodeliuotojų, parasparnių, parašiutininkų pasirodymai. Sustiprinti šventės dvasią stengėsi ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“. Vyrai atliko Lietuvos prieškario karininkų himną.

Renginį vedė Vilniaus rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus. Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas, Karinių oro pajėgų vadas gen. mjr. Edvardas Mažeikis, „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Algimantas Raščius, miesto meras Artūras Zuokas ir kiti.

Šventėje apsilankė ir Lietuvos aeroklubo garbės prezidentas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Lietuvoje yra nuostabi trauka skraidyti. Kiek buvo kaimo pramaniūgų ir meistrų, kuriems reikėjo skraidyti. Atėjo aviacijos laikai, ir Lietuva darė įstabius dalykus, – kalbėjo profesorius. – Pirkdavo motorus kur nors Italijoj, Antanas Gustaitis savo gamybos lėktuvais skrido aplink Europą ir visi aikčiojo, iš kur čia tokia nauja nežinoma valstybė, o savo gamybos eskadrilėmis pilotai skraido."

Vėliau, pasak jo, prasidėjo sklandytojų laikai. Lietuva turėjo europinės, pasaulinės klasės sklandytojų. Profesoriaus teigimu, sovietų laikais negalėjai privataus lėktuvo turėti, bet sklandyti buvo galima.

„Iš kur gauti to žibalo ir motorų? O gi yra vėjas. Tik reikia mokėti jį pasiimti, – juokėsi V.Landsbergis. – Prisimenu tuos laikus, kai modeliuotojai, konstruktoriai laimėdavo įvairiausius apdovanojimus. Tada dar nebuvo tokių kaip dabar – radijo bangomis valdomų, bet stebindavo Europą ir pasaulį ne mažiau nei dabartiniai. Aeroklubas padeda žmonėms pasireikšti, pajusti, kad mes ne iš kelmo spirti.“

Pats profesorius teigė niekada nebandęs nei sklandytuvu skristi, neteko jam ir parašiutu šokti. „Nebuvau aš koks nors didelis sportininkas, sveikatos man jaunystėje trūko, susikoncentravau į šachmatus – tai buvo mano sportas. Bet simpatija, jausmas ir sveikas pavydas tiems, kurie skraido, visada buvo“, – šypsojosi V.Landsbergis.

Šia proga renginiai taip pat vyko ne tik sostinėje, bet ir Kaune bei Panevėžyje.