- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, su viešą konkursą laimėjusiais rangovais pasirašė biokurą ir atliekas deginsiančios kogeneracinės jėgainės statybos darbų sutartis.
Planuojama, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus baigta statyti ir šilumą vilniečiams pradės tiekti jau 2018 metų šildymo sezone.
Naujosios jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos statybų grupės „Budimex“ ir Lietuvos įmonės „Kauno dujotiekio statyba“. Tuo tarpu biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 mln. eurų statys Lenkijos įmonė „Rafako“.
„Pasirašydami rangos sutartis, žengiame svarbų žingsnį link šio strategiškai reikšmingo projekto įgyvendinimo. Naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė leis pajusti trigubą naudą: padės išspręsti gilėjančias atliekų tvarkymo problemas, sumažins šilumos kainą vilniečiams bei leis pasigaminti elektros energijos iš vietinių išteklių. Visus metus trukęs viešasis rangos darbų konkursas savo apimtimi buvo, turbūt, vienas didžiausių, kokius teko vykdyti per visą „Lietuvos energijos“ istoriją. Džiaugiamės, kad rangovų atranką pavyko įgyvendinti pagal visus tarptautinius standartus ir griežtai laikantis skaidrumo principų. Esame tikri, kad jėgainė bus pastatyta laiku, kokybiškai ir atitiks aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus“, - teigia dr. Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti 230 tūkst. arba 80 proc. Vilniaus namų ūkių. Jėgainės elektrinė galia sieks - apie 90 MW, šilumos gamybos - apie 230 MW. Skaičiuojama, kad naujoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina vilniečiams būtų apie 20 proc. mažesnė, lyginant su galimomis alternatyvomis. Šilumos ir elektros gamybai planuojama naudoti atliekas, atgabentas iš Vilniaus, Utenos ir galimai kitų regionų. Skaičiuojama, kad jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų.
Naujosios jėgainės statybos aktualumui ir finansavimo schemai pritarė ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos valdžios bei finansinės institucijos, užtikrindamos vienas geriausių šio projekto įgyvendinimo sąlygas. Europos Komisija yra priėmusi nutarimą, kad Vilniuje statomai atliekų ir biokuro didelio efektyvumo kogeneracinei jėgainei gali būti skirta apie 150 mln. eurų ES parama. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą per Europos strateginių investicijų fondą taip pat finansuoja ir Europos investicijų bankas, kuris šios jėgainės statyboms numato skirti iki 190 mln. eurų paskolą.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė dar 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas2
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...