Vilnius ruošiasi seniūnaičių rinkimams

Nuo sausio įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios numato, kad seniūnijose gali būti renkami seniūnaičiai ir kuriamos seniūnaitijos, sostinės seniūnijos ruošiasi rinkimams.

Šiuo metu seniūnaitijų sudarymo tvarką rengia 21 Vilniuje esančios seniūnijos seniūnai. Ją dar turės patvirtinti miesto taryba. 

3 tūkst. gyventojų - vienas atstovas

„Seniūnaičiai atstovaus teritorijos, kurioje buvo išrinkti, gyventojų interesams. Tarkime, individualių namų kvartalo seniūnaitis greičiausiai rūpinsis vietovės infrastruktūros klausimais. Daugiabučių namų kvartalo – automobilių stovėjimo aikštelių išplėtimu. Seniūnaičiai taps gyventojų ir seniūnų tarpininkais“, - portalui pasakojo Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.

Numatyta, kad vienas seniūnaitis turėtų atstovauti trims tūkstančiams gyventojų. Seniūnaičio kadencija truks dvejus metus. Jis dirbs visuomeniniais pagrindais.

„Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje", - įstatymo nuostatas pristatė A.Strelčiūnas.

Laimėtoją lems parašų skaičius

Kandidatai gali būti išrenkami dviem būdais. „Pirma, seniūnaitį galima išrinkti visuotiniame gyventojų susirinkime. Antra, kandidatui į šias pareigas galime išdalinti apklausos lapus, kuriuose jis turi surinkti gyventojų parašus. Parašai tam tikrą nustatytą dieną turi būti pristatyti komisijai, ši suskaičiuos parašus ir daugiausiai jų surinkusį kandidatą paskelbs seniūnaičiu“, - pasakojo Lazdynų seniūnas. Jo valdomoje seniūnijoje turėtų būti 15 seniūnaičių.

Organizuoti rinkimams seniūnijoms reikėtų lėšų. „Turime paskleisti informaciją, paruošti skrajutes, skelbimus, kad gyventojai būtų supažindinti su procesu“, - aiškino A.Strelčiūnas.

Seniūnaičių idėją vertina skeptiškai

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas atvirai pasakė, kad pinigų seniūnaičių rinkimams organizuoti miestas neturi. Jis prisipažino skeptiškai vertinantis pačią seniūnaičių idėją, tuo pačiu ir pernai rugsėjį Seimo priimtas Vietos savivaldos įstatymo pataisas.

„Nelabai įsivaizduojame seniūnaičių rinkimų galimybės didelių savivaldybių teritorijoje. Ta idėja puikiai skamba kaimiškose teritorijose, kai yra ne maža, bet retai apgyvendinta seniūnija ir seniūnas nespėja jos apvažiuoti. Manau, įstatymo pataisos buvo pritaikytos kaimiškoms teritorijoms, bet tikrai ne didiesiems miestams. Tačiau įstatymas yra įstatymas, kažkaip spręsime“, - sakė G.Paluckas.

Vis dėlto jis nujaučia didelę sumaištį. „Seniūnas pakankamai aiškus ir apibrėžtas valdymo organas. Jis turi įgaliojimus, atsakomybes, o išrinktas seniūnaitis ką galės?“ – retoriškai klausė G.Paluckas.

Valdžia priartės prie žmonių?

Iki šių metų seniūnaičio pareigybės Lietuvoje nebuvo.

Naują įstatymo redakciją pernai rengusios darbo grupės vadovas Seimo narys Valentinas Bukauskas yra sakęs, kad seniūnaičiai nuo šiol turėtų tapti pagalbininkais seniūnams ir savivaldybės tarybai.

Jie savo bendruomenės interesus esą galės ginti tarybos komitetuose ar per savivaldybės tarybos posėdžius.

„Įstatymo redakcija buvo rengta tam, kad valdžia priartėtų prie žmonių. Kad ji būtų skaidresnė ir aiškesnė“, - anuomet Vietos savivaldos įstatymo pataisų būtinybę motyvavo V.Bukauskas.

Portalas jau rašė, kad Seime įregistruoti kelių Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti tik prieš kelis mėnesius įsteigtą seniūnaičių pareigybę ir įtvirtintą seniūnaitijos sąvoką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių