Planuojamas Vilniaus miesto biudžetas – 616 mln. eurų

Kęstas

Kęstas portretas
Be aukštojo išsilavinimo jau neapsimoka važiuoti iš kaimo į miestą. "Ekonomistai jau seniai pripažino, kad yra priemoka už darbą mieste: darbuotojai, gyvenantys tankiau apgyvendintose vietose, uždirba daugiau, iš dalies dėl to, kad, dirbant kartu, išauga našumas, o tai pirmiausia skatina miesto augimą. Ši priemoka tekdavo žmonėms su įvairiais įgūdžiais. 1970 m. darbuotojai, neturintys jokio aukštojo išsilavinimo, galėjo tikėtis gauti didesnį pelną, kai jie persikėlė į didelį miestą, kaip ir labiau išsilavinę darbuotojai.

Kęstas

Kęstas portretas
Nuo to laiko vis labiau išryškėjo miesto atlyginimų pranašumas gerai išsilavinusiems darbuotojams, net ir tuo atveju, kai mažiau išsilavinusiems darbuotojams visai to atlyginimų pranašumo nebeliko. Todėl darbuotojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, perėjimas prie didelio miesto gyvenimo gali nesuteikti jokios naudos. Tiems miestams kuriant labiau prieinamą būstą, būtų galima apgyvendinti daugiau žmonių. Tačiau mažėjantis darbuotojų be universitetinio išsilavinimo darbo užmokesčio už darbą miesto ribose priedas reiškia, kad papildomas būstas daugiausia pritrauktų papildomų universitetų absolventų." Išeina, kad be universitetinio išsilavinimo geriau važiuoti į Airijos provinciją, o ne į Vilnių, ar Dubliną. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių