Quantcast

Planuojamas Vilniaus miesto biudžetas – 616 mln. eurų

  • Teksto dydis:

Planuojamas šiųmetinis Vilniaus miesto biudžetas siekia 616,7 mln. eurų, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Savivaldybė šių metų biudžetą formuos išlaikant tas pačias prioritetines sritis - saugumą, modernumą ir patogumą, teigiama pranešime. Skaičiuojama, kad miesto skola per praėjusius metus yra sumažėjusi nuo 244,2 iki apytikriai 202,8 mln. eurų, per visą kadenciją - daugiau nei 180 mln. eurų.

Šiais metais Vilniaus miesto biudžetą numatyta skirti toms pačioms prioritetinėms sritims, kaip ir praėjusiais metais: švietimui ir ugdymui (288,2 mln. eurų), miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui (127,7 mln. eurų), socialinei apsaugai (64,6 mln. eurų), aplinkos apsaugai (43,3 mln. eurų), kultūros ir sporto plėtrai (19,7 mln. eurų), sveikatos apsaugai (13,0 mln. eurų) ir kitoms (60,2 mln. eurų).

Nuo vaikų vasaros stovyklų, antrokų plaukimo pamokų iki stadionų prie Vilniaus mokyklų - būtent šiems darbams planuojama skirti švietimui ir ugdymui numatytą finansavimą, teigiama savivaldybės pranešime. Šiais metais ir toliau bus tęsiamos pradinukų užimtumo didinimo programos. Taip pat planuojama įrengti apie 20 sporto aikštelių skirtingose miesto viešosiose erdvėse. Numatytos ir papildomos lėšos sporto mokyklų ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Socialinės apsaugos ir sveikatos srityje laukia planuotos socialinių būstų Vilniuje statybos, siekiant sumažinti dėl socialinio būsto besikreipiančių ir laukiančių žmonių skaičių. Sprendžiant neįgaliųjų judumo problemas, pirmą kartą biudžete bus skirtas finansavimas būsto pritaikymui, atsižvelgiant į specialius neįgaliųjų poreikius.

Miesto infrastruktūrai ir tvarkymui numatytos lėšos kaip ir praėjusiais metais bus skirtos Vilniaus viešojo transporto atnaujinimui, darnaus judumo bei saugaus eismo užtikrinimui mieste, taip pat gatvių remontui, žvyrkelių ir sodų gatvių asfaltavimui, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui, vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, Neries krantinių modernizavimui. Tam iš viso planuojama skirti apie 158,5 mln. eurų.

Taip pat dalį lėšų planuojama skirti vienai svarbiausių miesto sankryžų, skiriančių Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl,. rekonstrukcijai.

Numatyta tęsti praėjusiais metais pradėtą vaizdo stebėjimo sistemos infrastruktūros plėtrą, po kurios mieste turėtų atsirasti naujos 155 vaizdo stebėjimo kameros. Apie 130 naujų vaizdo kamerų mieste buvo įrengta ir pernai.

Savivaldybės 2019 m. biudžeto pirminiame projekte finansiniai šaltiniai planuojami panašūs kaip ir praėjusiais metais - iš viso 616,7 mln. eurų, iš jų: savivaldybės pajamos - 408,5 mln. eurų, valstybės dotacijos ir ES paramos lėšos - 203,2 mln. eurų ir lėšų likučiai - 5 mln. eurų.

Galutiniame 2019 m. sostinės biudžete finansiniai šaltiniai dar turėtų žymiai padidėti patikslinus valstybės biudžeto dotacijas, planuojamas gauti ES paramos lėšų sumas bei pridėjus praėjusiais metais nepanaudotų pajamų likučius. Planuojamas 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas turėtų būti didesnis nei pernai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Be aukštojo išsilavinimo jau neapsimoka važiuoti iš kaimo į miestą. "Ekonomistai jau seniai pripažino, kad yra priemoka už darbą mieste: darbuotojai, gyvenantys tankiau apgyvendintose vietose, uždirba daugiau, iš dalies dėl to, kad, dirbant kartu, išauga našumas, o tai pirmiausia skatina miesto augimą. Ši priemoka tekdavo žmonėms su įvairiais įgūdžiais. 1970 m. darbuotojai, neturintys jokio aukštojo išsilavinimo, galėjo tikėtis gauti didesnį pelną, kai jie persikėlė į didelį miestą, kaip ir labiau išsilavinę darbuotojai.

Kęstas

Kęstas portretas
Nuo to laiko vis labiau išryškėjo miesto atlyginimų pranašumas gerai išsilavinusiems darbuotojams, net ir tuo atveju, kai mažiau išsilavinusiems darbuotojams visai to atlyginimų pranašumo nebeliko. Todėl darbuotojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, perėjimas prie didelio miesto gyvenimo gali nesuteikti jokios naudos. Tiems miestams kuriant labiau prieinamą būstą, būtų galima apgyvendinti daugiau žmonių. Tačiau mažėjantis darbuotojų be universitetinio išsilavinimo darbo užmokesčio už darbą miesto ribose priedas reiškia, kad papildomas būstas daugiausia pritrauktų papildomų universitetų absolventų." Išeina, kad be universitetinio išsilavinimo geriau važiuoti į Airijos provinciją, o ne į Vilnių, ar Dubliną. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių