- Lukas Kivita
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinę vasaros dieną sostinė mini reikšmingą istorinę datą. 1559 m. rugpjūčio 31 d. tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) ir Livonijos ordino pasirašyta Vilniaus sutartis. Ja tuometinė vokiečių ordino šaka pasidavė LDK valdovų globai.
„XVI a. pradžioje kilus Reformacijos bangai, sekuliarizuojantis Vokiečių ordino valstybei Prūsijoje, kylant nesutarimams tarp Livonijos politinių grupuočių ir byrant Livonijos konfederacijai, plečiantis ir intensyvėjant Maskvos agresijai, Švedija, Danija, Lietuva ir Lenkija taip pat nenorėjo likti nuošalyje nuo Livonijos likimo sprendimo“, - taip to meto politinį kontekstą apibūdina istorikas Vydas Dolinskas savo straipsnyje „Kai kurie Lietuvos ir Kuršo kunigaikštystės santykių aspektai XVI-XVIII amžiais“.
Gerų santykių siekė abi pusės. LDK didikai norėjo Livoniją įtraukti į Lietuvos sudėtį, nes tokiu būdu būtų apsaugotos šiaurinės ir šiaurės-rytų valstybės sienos nuo Maskvos agresijos. Be to, būta ir nemažai ekonominių interesų. XVI a. LDK istorijoje fiksuojama ir tai, kad Livonijoje būta nemažai ryšių su Lietuva ir jos tuometiniu valdovu Žygimantu Augustu.
Suintensyvėjus kariniams veiksmams, Livonija nusprendė pasiduoti LDK globai ir į jos rankas perdavė savo gynybinius įtvirtinimus.
„Nepajėgdama atremti Maskvos puolimo, spaudžiama Švedijos ir Danijos, Livonija 1559-1561 m. keliomis sutartimis pasidavė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštyste, perdavė savo pilių kontrolę. Dalis Livonijos teritorijos (Uždauguvis) 1561 m. Vilniaus sutartimi buvo tiesiogiai inkorporuota į Lietuvos valstybę, kita dalis - Kuršas ir Žiemgala – paversta lenine kunigaikštyste“, - rašoma V. Dolinsko publikacijoje. Daugiau kaip pusketvirto šimto metų gyvavęs Livonijos ordinas buvo likviduotas.
Vilniaus Valdovų rūmų direktorius istorikas V. Dolinskas tvirtina, kad Livonijos klausimas buvo vienas esminių XVI a. Lietuvos istorijos etapų, daręs didelę įtaką tolimesnei Lietuvos valstybės raidai.
„Ne tik viena 1559 m. sutartis, bet visas susitarimų kompleksas nuo 1557 iki 1561 m. buvo tikrai reikšmingas Lietuvos raidai. Ta reikšmė buvo tiek teigiama, tiek neigiama. Pirmiausiai, Livonijos priėmimas globon, o vėliau ir prijungimas strategiškai buvo naudingas Lietuvos valstybei, nes kitaip Maskvos sienos jau XVI a. būtų labai priartėjusios prie Lietuvos. Tai buvo prevencinis žingsnis, kuriuo siekta sustabdyti Maskvos ekspansiją link vakarų“, - dėstė V. Dolinskas.
Istoriko tvirtinimu, Livonijos problema buvo vienas esminių klausimų, nulėmusių LDK susijungimą su Lenkija į bendrą Abiejų Tautų Respubliką.
„Prie teigiamų pasekmių galima būtų priskirti ir tai, kad perspektyvoje Lietuva gavo Rygą (nors ir trumpam, kaip savo uostą. Prekybai, ekonomikai tai buvo labai svarbu. Net ir vėliau per Rygą vis vien ėjo daug Lietuvos prekių, nors miestas jau nebepriklausė mums.
Kita vertus, įsivėlimas į Livonijos reikalus, aišku, neišvengiamai sukėlė konfliktą tarp kaimynų. Prasidėjo sekinantis Livonijos karas, Maskva buvo užėmusi net Polocką ir kelias į Vilnių buvo atviras. Buvo gerokai ištuštintas valstybės iždas, išsekintos karinės pajėgos, Lietuva nebepajėgė viena kovoti ir prieš Maskvą, ir prieš į konfliktą įsijungusias kitas šalis – Švediją, Daniją.
Livonijos reikalas privedė prie Liublino unijos sudarymo, nors egzistavo ir kitos priežastys“, - pabrėžia istorikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...