Prijaukinti laukinį gyvūną ir parsinešti jį namo dažnai būna vaikų užgaida. Tėveliai, besirūpintys savo atžalų sveikata, turėtų nepasiduoti vaikų įkalbinėjimams. Epidemiologai Vilniuje neseniai ištyrė atvejį, kai mama, norėdama pradžiuginti savo vaikus, parnešė jiems šešką. Gyvūnas žaislu netapo, priešingai–sukandžiojo tėtį, mamą ir keturis vaikus, o vėliau pabėgo. Todėl šeima, norėdama išvengti pasiutligės, turėjo kreiptis į medikus ir skiepytis nuo šios ligos. Praėjusiais metais pasitaikė atvejų, kai gyventojai nukentėjo nuo kiaunių, bebrų, teigiama pranešime spaudai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai susirūpinę pastaruoju metu padažnėjusiais gyvūnų įkandimo atvejais. Artinantis pavasariui ir vis daugiau laiko praleidžiant lauke, šis pavojus gali padidėti.

Pasiutligė yra mirtinas virusinis susirgimas, kuriuo užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius sužalotą odą ir gleivines. Nukentėjus nuo apkandžiojimų, žaizdas reikėtų kuo skubiau  nuplauti šiltu vandeniu ir muilu bei dezinfekuoti spiritu ar jodu. Įkandimo atveju būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, esant reikalui, pradėti vakcinaciją. Nepasiskiepijus iki inkubacinio periodo (nuo kelių savaičių iki vienerių metų) pabaigos, žmogui gresia mirtis. Gera žinia ta, kad Lietuvoje vakcina nuo pasiutligės yra nemokama.

Siekiant atpažinti sergantį gyvūną ir tam, kad iš anksto būtų galima imtis apsaugos priemonių, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena pagrindines šia liga sergančių gyvūnų elgesio ypatybes. Pasiutlige užsikrėtusio gyvūno poelgiai pasikeičia–jis ima graužti nevalgomus daiktus, pulti šeimininką, bėgti iš namų, pradeda bijoti vandens, nustoja ėsti, šunys ima loti užkimusiu balsu. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą – atbėga į gyvenvietes ir puola kandžioti šunis ar kitus naminius gyvūnus. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Sergantys gyvūnai nugaišta per 10–14 dienų. Naminiai gyvūnai, o ypač šunys ir katės, kasmet turėtų būti paskiepijami nuo pasiutligės.

Vilniaus mieste 2011 metais į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų kąstinių žaizdų kreipėsi 1253 asmenys. Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia gyventojus apkandžiojo šunys–apie 1000 atvejų. 538 asmenys nukentėjo nuo nežinomų (pabėgusių ir nepatikrintų) gyvūnų, o nuo žinomų savų ar artimų draugų bei giminaičių gyvūnų–715 asmenų. Skiepai nuo pasiutligės 2011 m. skirti 786 Vilniaus gyventojams.

Prieš dešimtmetį gyvūnų pasiutligės atvejų pasitaikydavo gerokai dažniau. Tuo metu buvo diagnozuojama apie 30 šios gyvūnų ligos atvejų per metus. Tačiau prieš šešerius metus, pradėjus vykdyti gyvūnų vakcinaciją (buvo imunizuojami mangutai, lapės ir kiti laukiniai gyvūnai), padėtis žymiai pagerėjo.

Vis dėlto rekomenduojama būti apdairiems, kadangi ne visose kaimyninėse šalyse gyvūnai nuo pasiutligės vakcinuojami. Užsikrėtę pasiutlige gyvūnai gali atkeliauti ir į mūsų šalį.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ragina neprarasti budrumo ir gyvūnui įkandus, nedelsiant kreiptis į medikus.