Vilniuje ir Kaune daugiausia automobilių pavagiama, mažiausiai surandama

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis per keturis šių metų mėnesius bendras vagysčių skaičius visoje šalyje didėjo, tačiau automobilių grobimų skaičius sumažėjo 13 proc.
 
Daugiausia - didžiuosiuose miestuose

„Tapo sunkiau realizuoti vogtus automobilius bei jų detales, atsirado didesnė pigių detalių pasiūla, gerėja teisėsaugos pareigūnų darbas“, - sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas.

Per keturis šių metų mėnesius, pasak jo, šalyje pavogta 1120 autotransporto priemonių, tarp jų 539 automobiliai.

Daugiausia automobilių pavagiama didžiuosiuose miestuose. Lyderiai šioje srityje yra Vilnius (23 proc.) ir Kaunas (15 proc.), Panevėžyje registruoti vos 3 proc. visų įvykdytų automobilių vagysčių, Klaipėdoje – 6, Šiauliuose – 4 proc. Visiems kitiems Lietuvos miestams ir miesteliams tenka 49 proc. automobilių vagysčių.

Naujesnius surasti sunkiau

Pasak D.Zaso, pernai iš 2185 pavogtų automobilių, pavyko surasti 42 proc. Daugiausia, net 73 proc. nerastų automobilių yra pagaminti 2000 – 2008 metais. Kuo automobilis senesnis, tuo šansų, kad jis bus surastas daugiau. Štai iki 1990 metų pagamintų ir ilgapirščių nugvelbtų automobilių surandama net 55 proc.

Daugiausia pavogtų automobilių pernai rasta Telšiuose (84 proc.), Alytuje (79 proc.), Marijampolėje (64 proc.), Klaipėdoje ir Šiauliuose (po 60 proc.), mažiausia Kaune (37 proc.), Vilniuje (41 proc.), Tauragėje (43 proc.).

Daugiausia pagrobtų automobilių (58 proc.) suranda kriminalinės policijos biuro pareigūnai, antroje vietoje šioje statistinėje lentelėje yra patys automobilių savininkai ir kiti policijos pareigūnai (po 14 proc.), procentu nuo jų atsilieka eismo priežiūros pareigūnai.

Vagišių tikslai skirtingi 

Pasak D.Zaso, automobiliai grobiami skirtingais tikslais. Vieni juos vagia tiesiog norėdami pasivažinėti arba jais naudojasi kitiems nusikaltimams daryti. „Neseniai buvo atvejis, kai vagys pavogę du „džipus“, su jais važiavo plėšti bankomato. Vienas vogtas automobilis buvo rastas iškart, kitą policininkai vėliau aptiko sudegintą“, - pasakojo pareigūnas. Tokių automobilių vagišiai net nesistengia nuslėpti ar vargintis perkalant jų identifikavimo numerius.

Pardavimui dažniausiai yra grobiami 8 – 14 metų senumo automobiliai ir suklastojus jų identifikavimo numerius yra parduodami Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitose rytų valstybėse. „Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad Latvijoje pagrobtus automobilius bandoma realizuoti Lietuvoje ir atvirkščiai“, - sakė D.Zasas.

Vis dėlto, jo teigimu, realizavimui skirtų automobilių vagysčių mažėja – registruojant mašinas „Regitroje“ ar kertant Lietuvos valstybinę sieną, automobiliai yra tikrinami per ieškomų transporto priemonių registrą bei Šangeno informacinę sistemą, be to ,,Regitra“ naudojasi EUCARIS duomenų baze.

Automobilių vagysčių, siekiant juos parduoti atsarginėmis dalimis, pareigūnų teigimu, taip pat mažėja, mat iš Didžiosios Britanijos yra importuojamas didelis kiekis automobilių. Kadangi jų Lietuvoje registruoti negalima, šie automobiliai naudojami tik atsarginėms dalims ir sąvartynų savininkai nelabai nori  rizikuoti pas save priglausdami vogtą prekę.

Problema – draustieji Kasko

Didžiausia problema tiek pareigūnams, tiek Lietuvos draudimo įmonėms, yra Kasko draudimu draustų bei lizingo ir nuomos bendrovių automobilių vagystės. Kad tokie automobiliai būtų surasti nenori nei jų savininkai, nei vagys. „Dažniausiai taip „pavagiami“ nauji ir apynaujai automobiliai, o apie jų tariamą vagystę policijos pareigūnams pranešama tik tada, kai šie sėkmingai pasiekia Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją. Taip žmonės savo problemas bando spręsti draudimo sąskaita“, - kalbėjo D.Zasas.

Nežiūrint į tai, nuo birželio 15-osios draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pradeda siūlyti gerokai pigesnį Klasko draudimą. „Vairuotojai turės galimybę apsidrausti daliniu Kasko draudimu, kuris apsaugo nuo visų rizikų, išskyrus autoavarijas ir yra beveik perpus pigesnis“, - sakė bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Bendrovė taip pat pradeda taikyti naują įmokų apskaičiavimo metodiką „Make&Model“. Ši metodika leis dar aiškiau ir tiksliau įvertinti automobilio riziką, atsižvelgiant į jo technines charakteristikas, todėl draudimas turėtų atpigti apie 60 proc. automobilių markių. Kai kuriems automobiliams Kasko draudimo kaina gali sumažėti net iki 30 proc. Tai priklausys nuo jo techninių charakteristikų, vagysčių rizikos, remonto sąnaudų dydžio, žalų dažnio ir panašiai.

Paklaustas, ar atpiginus draudimą vairuotojai nepradės tuo piktnaudžiauti, A.Pilčicas atsakė: “dėl dviejų nesąžiningai mąstančių, 100 neturi kentėti“. Jo teigimu, apie 70 proc. Kasko žalų kasmet yra apmokama įvykus avarijai kelyje ir tik  dešimtadalis dėl vagysčių.


Šiame straipsnyje: automobilių vagystėskasko

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių