Šiukšlina žmonės

Iš kur atsiranda nemokančiųjų už šiukšles? Už jas moka visi. Ir net ne vieną, o keliskart. Turi butą mieste – susimoki už kiekvieną kvadratinį metrą. Turi sodybą užmiestyje – vėl susimoki. Bute savaitgalį negyveni, šiukšlini kaime. Mokesčiai be išlygų ir ten, ir ten mokami, nors vienu metu negali būti dviejose vietose. Gal logiškiau būtų, gimė žmogus, nesvarbu, kur jis gyvens, būtų taikomas šiukšlinimo mokestis? Nereikėtų savivaldybių politikams sukti galvų, kokiais mokesčiais savo rinkėjus apkrauti, kokias lengvatas taikyti.

"Žmogus šiukšlina, o ne plotas, – sako A.Kuckaitė. – Didžiausia problema, kad skaičiuojama pagal plotą. Gali ir penkis namus turėti, o gyventi viename, bet mokėsi už visus penkis. Logikos čia nėra.

Pinigai, kuriuos savivaldybės surenka iš gyventojų už mišrių komunalinių atliekų išvežimą, ne visi patenka į surinkėjų rankas. Dalis sumos nueina kitur. Tai yra vienas savivaldybės pajamų šaltinis, kuris niekada nesibaigia. Jeigu jis sumažėja, savivaldybės skaičiuoja, iš kur kitur jų gauti. Čia toks užburtas ratelis. Naudinga turėti tokią sistemą, nes iš jos galima gauti daugiau pinigų. Pagal plotą galima paimti daugiau nei iš vieno žmogaus.

Galėtų būti tokia schema: jeigu žmogus deklaruoja, kad aštuonis mėnesius gyvena bute, o likusius sodyboje, pagal deklaraciją turėtų būti mokama už tą laiką skirtingose vietose. Deja, ekonomika ir logika prieštarauja. Todėl atsiranda tokių nepaaiškinamų dalykų, kurie… yra paaiškinami, bet ne visada naudingi gyventojams."

Iškilo reali grėsmė žmonių sveikatai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. NVSC specialistams atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją, keliančią pavojų žmonių sveikatai. NVSC daugiausia skundų yra gavę iš Lazdynų, Karoliniškių bei Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų.

Pasak sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, Sveikatos apsaugos ministerijai nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu specialistai sulaukia vis daugiau skundų iš gyventojų dėl neišvežamų šiukšlių, sklindančio blogo kvapo ir netvarkingos aplinkos. Tačiau neišvežamų šiukšlių problema yra kur kas didesnė, nes tinkamai jų nesutvarkant ima daugintis užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikroorganizmai.

„Panašu, kad situacija yra labai bloga ir atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus, o jeigu dar tiksliau – tai yra biologinės kilmės įvykis, keliantis pavojų žmonių sveikatai. Tokio įvykio sprendimui būtinas kuo skubesnis koordinuotas tarpinstitucinis atsakas.

NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė taip pat akcentuoja, kad situacija, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, negali ilgiau tęstis.

„Pažymėtina, kad patikrintuose namuose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų ir buitinių atliekų šalinimo sutrikimas trunka ilgiau nei 24 valandas. Situaciją taip pat komplikuoja šilti orai. Pasak direktorės, buitinėse atliekose yra daugybė pavojingų užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikroorganizmų, kurie, esant šiltiems orams sparčiai dauginasi, todėl kelia tiesioginį pavojų gyventojų sveikatai tiek dėl tiesioginio kontakto, tiek gali būti pernešami ir platinami įvairių nariuotakojų, graužikų ir beglobių gyvūnų, kuriuos pritraukia susikaupusios atliekos“, - sako R. Lingienė.

Siekiant, kad Vilniaus mieste neišplistų užkrečiamosios ligos, būtina nedelsiant organizuoti susikaupusių buitinių atliekų išvežimą bei užterštų teritorijų ir pastatų bendro naudojimo patalpų bei inžinerinės įrangos (šiukšlių šalinimo vamzdynų ir konteinerių laikymo patalpų) valymą ir dezinfekciją.

NVSC Vilniaus departamentas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas kuo skubiau sušaukti Vilniaus miesto ekstremaliųjų sveikatai situacijų komisiją, kad būtų priimti operatyvūs sprendimai dėl priemonių buitinių atliekų šalinimo sutrikimams ir jų padariniams likviduoti.