Vilnių ištiko šiukšlių krizė: gali skelbti ekstremalią situaciją

Nuo gegužės 1-osios Vilniuje nusprendus atliekas išvežti vos du kartus per mėnesį, jau pirmąją savaitę prie konteinerių iškilo šiukšlių kalnai. Ar tokie bandymai bus atliekami ir kituose miestuose?

Šiukšlių krizė

Anksčiau sostinėje buitinės atliekos iš daugiabučių kiemų buvo vežamos keletą kartų per savaitę. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė, kad taip yra apiplėšiami gyventojai ir nuo gegužės 1-osios pakeitė tvarką. Meras Remigijus Šimašius viešai tvirtino, kad vilniečiai už šiukšles nuo šiol mokės mažiausiai Lietuvoje. Kaip tai padaryti? Nuspręsta atliekas iš kiemų vežti gerokai rečiau nei iki šiol, du kartus per mėnesį – 7 ir 21 d. Kita vertus, žmonės patys privalo stebėti, kodėl pas juos prisikaupia tiek šiukšlių. Esą iki šiol maždaug trečdalis gyventojų naudojosi sistema nelegaliai, metė savo atliekas pas kaimynus ar mieste, tačiau už tai nemokėjo.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis praėjusią savaitę per LRT radiją įtikinėjo, kad retesni atliekų vežėjų vizitai žmonėms net patiks. Esą paryčiais važinėjantis sunkiasvoris transportas kelia triukšmą ir neleidžia miegoti.

Deja, Vilnius gegužės 7-osios nesulaukė. Šiukšlių kalnai šalia perpildytų konteinerių ėmė augti trečią dieną nuo eksperimento pradžios. Gegužės 4-ąją politikams teko pripažinti, kad kilo šiukšlių krizė.

Vilniaus atliekų sistemos administratoriui (VASA) perpildytus atliekų konteinerius teko tuštinti visą savaitgalį. "Komunalinių atliekų reforma įsigaliojo gegužės 1-ąją, kuri buvo nedarbo diena. Dėl pasikeitusių aptarnavimo grafikų ir zonų vairuotojai užtruko susipažindami su naujais maršrutais – vežėjai kilusias problemas pripažįsta ir žada nepagailėti pastangų, kad artimiausiomis dienomis miestas taptų švarus bei toks ir liktų", – teisinosi VASA vadovas Rimantas Juknevičius.

Kiekvienas atskirai

Vilniaus šiukšlių krizė baigėsi. VASA ketina koreguoti šiuo metu paskelbtą grafiką pagal gyventojų poreikius. Pagal gyventojų kreipimąsi konteineriai bus keičiami į didesnius arba grafikas bus tankinamas, siekiant atliekų vežimo reformą optimizuoti ir padaryti patogią, efektyvią ir ekonomiškai naudingą gyventojams.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) laikinoji vadovė Asta Kuckaitė sako neturinti duomenų, ar Vilniaus eksperimentas gali būti pakartotas kokiame kitame mieste. Bet, anot jos nėra protinga tik kartą per dvi savaites išvežti atliekas.

"Tai yra nenormalu, – mano A.Kuckaitė. – Sunku pasakyti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Gal taip padaryta žiūrint į priekį, nes galvota 2018–2019 m. įrengti požeminius ar pusiau požeminius atliekų konteinerius. Gal tokiu atveju taip vežti ir yra racionalu, nes ten didesni atliekų kiekiai, yra uždara. Gal susiję su tuo, bet, kai dabar stovi tie juodi atviri konteineriai, nėra normalu. Pati esu bendrijos tarybos narė ir puikiai žinau, kas dedasi mūsų konteineriuose, šalia jų krūvos maišų stovi."

Bet gal turėtų būti bendra atliekų surinkimo tvarka Lietuvoje, kad kitur nebūtų atliekami Vilniaus šiukšlių eksperimentai? Anot LKATA vadovės, bendros tvarkos visai Lietuvai nėra, tai yra savivaldybių kompetencija. Net Aplinkos ministerija nelabai gali spręsti, jeigu nėra tai nurodyta įstatymuose, tai sprendžia kiekviena savivaldybė.

"Asociacija savivaldybių sprendimų paveikti negali, – paaiškina A.Kuckaitė. – Vyriausybei keičiant tvarką, galima argumentais įrodyti, vienas ar kitas variantas yra geresnis. Bet savivaldybių neįtikinsi. Visoje grandinėje – tai sunkiausia vieta. Kiek žinau, savivaldybės tarpusavyje nelabai tariasi, turi kažkokius bendrus įstatymus, o sprendžia, kaip kam atrodo. Nulemia tarybos narių nuomonė."

Žmonės visur skirtingi, bet vienur atliekų tvarkymu gyventojai patenktinti, kitur kyla krizės. Pritaikius gerąją praktiką, visos problemos būtų išspręstos iškart.

Didžiausia problema, kad skaičiuojama pagal plotą. Gali ir penkis namus turėti, o gyventi viename, bet mokėsi už visus penkis. Logikos čia nėra.

"O kas ją pritaikys? – svarsto A.Kuckaitė. – Turi sutikti tos savivaldybių tarybos. Be to, yra dar keletas aspektų, kodėl nėra vienovės. Vienas – ne visur skelbiami konkursai šiukšlėms išvežti, kai kuriose mišrių komunalinių atliekų surinkimu rūpinasi pačių savivaldybių įmonės. Kai kur jų visai nebeliko, kai kur jos mažytės, kai kur labai didelės. Labai didelė mozaika, todėl ir tarybų sprendimai yra labai skirtingi. Vienos matricos, vieno sprendinio visiems nėra. Galėtų būti gerosios praktikos pasidalijimas, tačiau čia noriu imu, noriu neimu, palikta labai daug laisvės. Kiekvienas elgiasi, kaip supranta."

Tiesa, ne visi žino, ką su ta laisve daryti. Anot A.Kuckaitės, yra ne tik laisvė, yra ir pareigos, atsakomybė.

LKATA šiuo metu nerenka statistikos, kaip kurioje savivaldybėje surenkamos buitinės atliekos, tad nėra ir objektyvių duomenų, kur geriausia situacija.

"Įmonės yra privataus kapitalo, išsibarsčiusios po visą Lietuvą, – paaiškina A.Kuckaitė. – Kai kurios dirba daugelyje savivaldybių, kitos – vienoje. Tokią informaciją įmanoma susirinkti, nes visi savivaldybių tarybų sprendimai yra vieši. Galima būtų padaryti tyrimą, tačiau tai yra didžiulis darbas, jis kainuoja, kažkam jis turi būti labai įdomus, kažkas turi užsakyti. Mes šiandien to negalime padaryti, nes žmogiškųjų resursų nelabai turime. Kai kurios didesnės mūsų asociacijos įmonės darosi tokius tyrimus, fiksuoja tarybų sprendimus. Tai jų tyrimai ir jie nesidalija su kitais. Iš dalies gi tai ir kova dėl rinkos."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jone

Jone portretas
Šiukšlininkų mafijos darbai ir straipsniai...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių