Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau – 12 proc. iki 5,23 cento už kilovatvalandę (be PVM). Įmonės atstovai sako, kad komisijai neatsižvelgus į jos prašymą, bendrovė dirbs nuostolingai, o Kainų komisijos vadovė teigė, kad iš „Vilniaus energijos“ perimtos įmonės problemos neturėtų kristi ant vartotojų pečių.

Kainų komisijos sprendimu bazinė šilumos kaina kils 8,2 proc. iki 4,63 cento (su 21 proc. PVM - 5,60 cento) – šiluma kainuos tiek pat, kiek ji kainavo iki pernai gruodžio (4,62 cento). Tačiau tai nėra galutinė kaina vartotojui - ji keisis, priklausomai nuo kuro kainų.

VŠT vadovas Mantas Burokas komisijos posėdyje aiškino, kad įmonei reikia bylinėtis Stokholmo arbitraže, o tai brangiai kainuoja, todėl komisijos sprendimas sukelia įtampą.

„Teisinės paslaugos kainuoja reikšmingus pinigus. Komisija su šiuo sprendimu mus įspaudžia į kampą, kai mes spręsime klausimą, kokiu būdu ir ar mes būsime pajėgūs kreiptis į arbitražą dėl nepagrįstų sąnaudų grąžinimo. Ta kaina nėra atspindinti mūsų situaciją ir labai sunkiai mums įmanoma. Finansinės įtampos tik kils, patvirtinus tokią kainą“, – posėdyje kalbėjo M. Burokas.

Jo teigimu, įmonė norėjo, kad į bazinę šilumos kainą būtų įskaičiuotos ir VŠT patiriamos sąnaudos dėl perimtų „Vilniaus energijos“ darbuotojų.

„Mes turėjome vienintelį pasirinkimą – perimti visus darbuotojus tomis pačiomis sąlygomis. Šiandien mes ateiname ir sakome, nors pagal darbo įstatymus turime užtikrinti tas pačias sąlygas, bet pinigų tam komisija neskiria. Mes negalime didinti efektyvumo, nuo kovo pabaigos nubraukdami 149 darbuotojų, mes negalime persiderėti kolektyvinės sutarties ir mes bet kokiu atveju tas sąnaudas patiriame ir patirsime, nes tai įpareigoja įstatymas“, – posėdyje tvirtino M. Burokas.

Finansinės įtampos tik kils, patvirtinus tokią kainą.

Anot jo, Kainų komisija, atlikusi „Vilniaus energijos“ sąnaudų auditą ir nustačiusi beveik 24 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, problemos neišsprendė: „Iki kovo 29 dienos geriausiu atveju to klausimo ketvirtadalis yra išspręsta. Kitos dalys yra perduotos spręsti savivaldybei ir įmonei. Šio klausimo sprendimui yra reikalingos sąnaudos – arbitražas“.

Po posėdžio M. Burokas žurnalistams atsisakė komentuoti, kodėl bendrovė prašė didesnės bazinės šilumos kainos.

Savo ruožtu Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė sakė, kad dėl šilumos ūkio nuomos atsiradusios papildomos sąnaudos neturėtų kristi ant vartotojų pečių.

„Kaip sakė Vilniaus šilumos tinklai, jiems tiesiog trūksta apyvartinių lėšų, kad jie galėtų pradėti verslą. Iš tiesų mes manome, kad tos papildomos sąnaudos, dėl kurių didėtų kaina, yra susijusios su turto perėmimo procesu, kadangi perėmus turtą iš „Vilniaus energijos“, pereina visi įsipareigojimai, pavyzdžiui, darbuotojams pagal kolektyvinę sutartį. Mes manome, kad turto nuoma ar koncesija neturi daryti įtakos šilumos kainai, nebent jos mažėtų dėl investicinių ar vadybinių sprendimų“, – žurnalistams kalbėjo I. Žilienė.

Ji tvirtino, kad dabartinės situacijos buvo galima išvengti, jei ūkio perėmimui būtų ruoštasi visą nuomos laikotarpį.

„Kainų komisijos nuomone, jeigu visus 15 nuomos metų savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai būtų veikę atsakingai, tai būtų buvę galima pasiruošti tam perėmimui. Aš nekalbu apie dabartinę vadovybę, bet apie ankstesnę įmonę. 15 metų laikotarpis yra ilgas laikotarpis. Mes šiandien nustatėme kainą, kuri praktiškai nesiskiria nuo turėtos „Vilniaus energijos“ kainos be nuolaidos dėl gautų viršpelnių“, – teigė I. Žilienė.

Ji pridūrė, kad VŠT trūkstamų lėšų apyvartai galės gauti skolindamiesi.

V.Benkunskas BNS tikino, kad savivaldybė nebandė iš anksto pritarti laikinai balandžio ir gegužės šilumos kainai, nes buvo užsiėmusi šilumos ūkio perėmimu.

„Kad nauja kaina įsigaliotų dabar, mes turėjome į tarybą eiti vasario mėnesį, nes kainos įsigalioja po dviejų mėnesių nuo pritarimo. Tuo metu mes neturėjome pajėgumų tą padaryti, nes buvo pereinamasis laikotarpis ir vyko turto peržiūra ir kiti skaičiavimai“, - tvirtino V.Benkunskas.

VŠT ketina skolintis 80 mln. eurų, kad galėtų išpirkti „Vilniaus energijos“ vartotojų skolas ir investuoti į šilumos ūkį.

Miesto šilumos ūkį nuo balandžio 1-osios perėmus Vilniaus šilumos tinklams, teoriškai turi nebegalioti „Vilniaus energijai“ taikyta maždaug 20 proc. kainos nuolaida. Tačiau, kaip BNS anksčiau teigė komisijos atstovė Loreta Kimutytė, vilniečiai iki birželio mokės iki šiol galiojusią kainą, nebent savivaldybė artimiausiu metu priimtų kitokį sprendimą.

Kovo pabaigoje Vilniaus savivaldybė kartu su VŠT Prancūzijos koncernui „Veolia“ pateikė maždaug 200 mln. eurų pretenziją dėl per nuomos laiką padarytos žalos atlyginimo, tačiau pretenzijos dydis gali kisti.

„Vilniaus energija“ kovo 30 dieną pasitraukė iš Vilniaus šilumos ūkio.