Gedulo akcija – priminimas Seimo nariams, kad jie šią savaitę posėdyje turi paskutinį šansą atsižvelgti į padėtį aukštajame moksle ir priimti valstybės biudžeto pataisas, užtikrinančias adekvatesnį šios srities finansavimą.

Kaip Eltai sakė akcijos organizatoriai, kylant BVP ir biudžeto pajamoms, švietimui tenkanti BVP dalis vis tiek mažėja, šio fakto pakanka suvokti, kad švietimas ir mokslas nėra šios Vyriausybės prioritetas.

„Paskutinio prioriteto“ judėjimo reikalavimai: bent 50 proc. didinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus 2018 metais ir nuosekliai didinti juos toliau, kad jie bent priartėtų prie kaimyninių šalių lygio; pradėti finansuoti mokslinius tyrimus, o ne tik studijas, baigti nuolatos reformuoti, o galų gale užbaigti aukštojo mokslo reformą, kuri vėl klimpsta neryžtingumo ir interesų liūne.

Akciją prasidėjo pirmadienį, 10 val., Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Jai pasibaigus Lietuvos studentų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė nerimą, kad Vyriausybė neketina kelti stipendijų.

„Gruodžio 7 d. Seimo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2018 metų valstybės biudžeto. Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte prašytų papildomų 5 mln. eurų stipendijoms didinti nesurado“, – atkreipė dėmesį akademinio jaunimo atstovai.

Lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą. Organizacijų vadovai priminė komiteto nariams apie dar 2014 m. su Vyriausybe pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame siekiama didinti studentams skiriamas lėšas iki 50 proc. Tam, kad susitarimas būtų įgyvendintas, LSS ir LJMS prašė valstybės biudžete skirti papildomus 5 mln. eurų. Tuomet Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti.

Vyriausybei nepritarus papildomų 5 mln. eurų skyrimui, Seimo narių grupė pakartotinai pateikė siūlymą rasti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto studentų stipendijoms didinti. Dabar kiekvieno valstybės finansuojamo studento krepšelyje stipendijoms yra skirta 3,1 BSI (117,8 EUR). Jei Vyriausybė rastų papildomų lėšų ir būtų pasiektas ketinimų protokolo susitarimas, stipendijoms būtų skiriama 3,75 BSI (142,50 EUR). Taigi, jei būtų įgyvendintas LSS ir LJMS prašymas, vieno studento stipendijai skiriamos lėšos padidėtų beveik 25 eurais. Doktorantams ir rezidentams, kurių iš viso mūsų šalyje mokosi šiek tiek daugiau nei 4000, skiriama suma stipendijoms siekia 15,7 mln. eurų per metus. Radus papildomų prašomų lėšų studentų skatinimui, doktorantų stipendijos atitinkamai padidėtų maždaug 30 proc.

„Pastebime, kad Vyriausybė randa lėšų valstybės tarnautojų ar dėstytojų atlyginimų kėlimui, ir mes tą suprantame ir palaikome. Manome, jog prašymas kelti stipendijas atitinkamu dydžiu yra racionalus bei pagrįstas, atsižvelgiant į didėjantį valstybės rūpestį kitomis visuomenės grupėmis. Vis dėlto apmaudu, kad studentų socialinės padėties gerinimas Lietuvoje nėra prioritetas“, - situaciją komentavo LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės 2015 m. gavo apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu kaimyninėje Estijoje tokia parama buvo suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis, lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje, tuo metu buvo 20 proc., tai irgi nesiekė Europos vidurkio ir buvo mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje. Tai atskleidė prieš dvejus metus „Eurostudent“ atliktas tyrimas.