Vasaros šokio mokykla veikia pilnu tempu. Dalyviai vos spėja bėgioti iš vienos paskaitos į kitą, o dėstytojai kasdien stebina dar nepažintais judesiais ir šokio logika. Dešimties metų jubiliejų švenčianti „Vilniaus šokio spaustuvė“ šiemet sulaukė ir rekordinio dalyvių skaičiaus.

Pilnos salės

Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) drauge su Vyčio Jankausko šokio teatru bei Šiuolaikinio šokio asociacijos rengiamoje „Vilniaus šokio spaustuvėje“ šiais metais dalyvavo daugiau kaip šimtas šokio profesionalų, studentų ir tik pradedančiųjų šokėjų.

„Džiaugiuosi, kad  šokio mokykla pagaliau pasiekė tokį populiarumą. Labai maloniai nustebau sužinojęs, kad į pamokas atvyko šokėjai net iš kitų Lietuvos miestų. Be to turime kelias dalyves iš Latvijos bei Baltarusijos“, - teigė LŠIC direktorius Audronis Imbrasas.

Pasak LŠCI viešųjų ryšių koordinatorės Godos Dapšytės, į „Mąstymo kūnu logikos“ ir „Baleto be pastangų“ seminarus norinčiųjų buvo daugiau, nei jų būtų galėję tilpti salėje, todėl ne visi ir pateko.

Taip pat didelio dalyvių srauto,  susidomėjimo,  šokėjų pagyrimų susilaukė ir Helsinkio teatro akademijos pedagogės Liisa Yla-Outinen pamokos.

Stilių gausa

Ne paslaptis, kad „Vilniaus šokio spaustuvė“ garsėja  siūlomų šokio stilių pasiūla. Šiais metais jų dar daugiau: šiuolaikinio šokio technika, „Baleto be pastangų“, „Mąstymo kūnu logikos“, partneriavimo, taiči, džiazo šokio, ritmo ir perkusijos disciplinos.

Jau trečius metus Vasaros šokio mokykloje dalyvaujanti Lina Valsiūnaitė šią vasara pasirinko net keturias disciplinas: „Mąstymo kūnu logika“, „Baletas be pastangų“, Taiči ir šiuolaikinio šokio techniką.

„Labai geri dėstytojai, patinka kaip jie mąsto, kaip perteikia savo žinias, su kokiu atsidavimu ir užsidegimu dirba. Džiaugiuosi, kad galiu pasimokyti tokių dalykų, kurie Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Juk, vargu , ar rasime Lietuvoje  šokio pamoką kurios metu  dėstytojas aiškintų ne tik kaip reikia padaryti judesį, bet ir visą žmogaus anatomiją“, - susižavėjusi disciplinomis kalbėjo dalyvė.

Jos teigimu tai trumpalaikės studijos, bet jos vis tiek pakeičia paties šokio suvokimą, skatina mąstyti ne tik apie mechanišką judėjimą, bet ir harmoniją su savo kūnu.

„Mano tikslas buvo pasisemti kuo daugiau žinių iš kompetetingų dėstytojų ir aš tai padariau“, - su šypsena kalbėjo L.Valsiūnaitė.

Geriausi mokiniai

Iš Helsinkio atvykusi šiuolaikinio šokio technikos dėstytoja Liisa Yla-Outinen tikino, jog „Vilniaus šokio spaustuvėje“ dalyviams stengėsi perteikti visa, ką moka geriausiai.

„Žinoma, per vieną savaitę  negaliu žmonių išmokyti to, ko savo studentus mokau trejus metus. Tačiau pripažinsiu, kad dalyviai yra labai imlūs ir tikrai stengiasi. Matau didžiulį norą jų akyse“, - kalbėjo mokytoja.

Šokėja sakė, jog svarbiausias tikslas yra išmokyti žmones judėti lengvai, ir tai , atrodo, jai pavyko.

„Džiaugiuosi galimybe dirbti su šiais žmonėmis, matyti, kad jie nori šokti, semtis žinių. Tikrai nuostabus apima jausmas kai matai, jog  pamokai pasibaigus dalyviai neskuba išbėgti iš salės, o užduoda įvairių klausimų tarytum norėdami ją pratęsti užsiėmimą“, - įspūdžiais dalinosi L.Yla-Outinen.

Paklausiausia dėstytoja

Annemari Autere disciplinos: „Mąstymo kūnu logikos“ ir „Baleto be pastangų“, šiais metais buvo pačios populiariausios. Pasak dėstytojos, teoriškai žinoti, kas vyksta kūne, labai pravartu mokantis įvaldyti konkrečią techniką. Tačiau be realios patirties, tai ir lieka tik teorija. Todėl savo  seminaruose ji siūlo išmėginti specialius pratimus, kurie išmoko kaip išdėstyti kūną, remiantis jo paties logika,  ir kartu mėgautis pastangų nereikalaujančia technika.

„Manau, būtina žinoti, kad kaip atpalaiduoti  kūną, kaip leisti jam laisvai judėti. Todėl mano studentai pamokose dirba ne išoriniais, o vidiniais raumenimis, kurie šokio metu yra žymiai svarbesni“, - pasakojo specialistė.

Buvusi balerina, šokėjos karjerą baigusi dėl traumų, teigė, kad svarbiausia atrasti tokią šokio techniką, kad ji nežalotų žmogaus organizmo. Būtent todėl A.Autere skaito daugybę anatomijos knygų, domisi medicina.

„Labai svarbu, kad šokis neprieštarautų natūraliai prigimčiai. O tam tereikia šiek tiek mąstymo, bandant suvokti savo kūno poreikius ir galimybes“, - paaiškino dėstytoja.