Vilniaus rajono valdžia taupo naikindama lietuvybę?

Vilniaus rajono bendruomenė sunerimusi, kad tuoj neliks ir paskutinės lietuviškos pradinės mokyklos. Rajono valdžia tvirtina viską daranti pagal įstatymus ir siekianti taupyti.

Vilniaus rajono bendruomenė sunerimusi, kad tuoj neliks ir paskutinės lietuviškos pradinės mokyklos. Rajono valdžia tvirtina viską daranti pagal įstatymus ir siekianti taupyti.

Surengė mitingą

Jau ketvirtus metus sutarimo su Vilniaus rajono valdžia nerandantys, opų mokyklos išsaugojimo klausimą teismuose gvildenantys – kaip tik ketvirtadienį vyksta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdis – Vilniaus rajono Veriškių gyventojai šią savaitę prabilo itin garsiai. Antradienį prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pastato įvyko visuomeninių organizacijų mitingas, kuriame reikalauta nutraukti lietuviškų mokyklų Vilniaus rajone diskriminacijos politiką ir užtikrinti lygias teises bei galimybes visiems asmenims, nepaisant jų tautybės.
Mitingo dalyviai teigė, kad rajono valdžia, kurioje dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vykdydama akivaizdžiai antilietuvišką skaldymu ir kiršinimu pagrįstą politiką, užsimojo dar vienam žingsniui: kaip įmanoma labiau apriboti švietimo lietuvių kalba prieinamumą Vilniaus rajone.

"Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą. Buvo pranešta, kad mokykla bus išdalijama: Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai priskirta klasė lenkų mokomąja kalba, o Nemenčinės Gedimino gimnazijai – klasė lietuvių mokomąja kalba. Mokyklos bendruomenė tam nepritarė", – pasakojo Veriškių pradinės mokyklos direktorė Dalia Peciūnienė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. patvirtino Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą, pagal kurį buvo numatyta reorganizuoti keturiolika mokyklų. Veriškių pradinė, direktorės teigimu, buvo vienintelė išdrįsusi tam pasipriešinti.

Reorganizuoti išdalijant nebegalima

Šį tarybos sprendimą Veriškių bendruomenė apskundė teismui. Direktorės D.Peciūnienės teigimu, tų pačių metų birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad šiai mokyklai skirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

"Vadinasi, mūsų reorganizuoti negalima. Gavusios šitą dokumentą nuvežėme jį merei. Nei ji, nei kas kitas jo nepriėmė. Keli tarybos nariai per posėdį atkreipė dėmesį, tačiau merė pareiškė, kad teismo sprendimo jie dar negavo, kai gaus paštu, tada ir reaguos", – daugiau kaip trejų metų įvykius pasakojo D.Peciūnienė.

Direktorės tvirtinimu, jau porą metų mokykla neturi finansinių sunkumų ir pati išsilaiko. Nuo 2011 m. mokykloje dėstoma tik lietuvių kalba. Tais pačiais metais mokykloje pradėjo veikti ir ikimokyklinio ugdymo grupė lietuvių mokomąja kalba, kurios išlaikymo galimybės ir statusas, mokyklą reorganizavus, mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrojo plano projekte nesvarstytas.

"Mes sutinkame būti skyriumi, poskyriu, pavadinimas mums nesvarbus, sutinkame būti ir prijungti, svarbiausia, kad būtume prijungti prie vienos gimnazijos. Ir taip esame nedidelė mokykla, nereikia mūsų dalyti. Lenkų klasės nebėra, o jie vis tiek nori pusę mokyklos atiduoti lenkų gimnazijai. Ir šiandien nėra jokių požymių, kad tos lenkų klasės mūsų mokykloje atsiras. Kodėl tai, ką uždirbome nuo 1992 m., kai buvo įkurta mokykla, turime atiduoti lenkiškai K.Parčevskio gimnazijai?" – apmaudo neslėpė D.Peciūnienė.

Bijo kitų mokyklų likimo

Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gabrielis Janas Mincevičius dar kartą priminė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Vyriausybės potvarkį visoje Lietuvoje reorganizuoti mažai mokinių turinčias mokyklas, kurioms vis trūksta mokinio krepšelio lėšų. Esą tai ir buvo esminė šios reorganizacijos priežastis. O kartu, jo teigimu, taupoma atsisakant kai kurių etatų, pavyzdžiui, mokyklos direktoriaus.

Tačiau, Veriškių pradinės mokyklos direktorės teigimu, jei jau kalbama, kad reikia reorganizuoti mažas mokyklas, reikėtų atkreipti dėmesį į skaičius, kad iš dešimties pagrindinių (dešimties klasių) lenkų mokyklų, pusė jų neturi net 50 vaikų.

"Pas mus mokosi 27, panašus skaičius moksleivių ir pagrindinėse mokyklose", – sakė D.Peciūnienė.

Pasak jos, akivaizdu ir tai, kad reorganizacija finansinių problemų neišsprendžia. Direktorės teigimu, visos trylika mokyklų, kurios 2010 m. priimtu sprendimu buvo reorganizuotos ir tam nesipriešino, dabar jau uždarytos. O joms esą buvo žadėta geresnė ateitis, jokių finansinių rūpesčių.

"Yra gyvas įrodymas – šalia mūsų stovi tuščias pastatas, toliau pavažiavus – dar vienas. Šiandien teismo posėdis, įdomu, išgirs tai teisėjai, ar ne. Mūsų vienintelis noras – išlaikyti mokyklą čia, kad tėvams nereikėtų vaikų kur nors vežti", – sakė paskutinę pradinę mokyklą rajone, kurių prieš dvidešimt metų čia buvo net aštuoniolika, siekianti išlaikyti D.Peciūnienė.
Tai suskubo užginčyti mero pavaduotojas ir tvirtino, kad prijungimas tik formalus, tik popieriuje, ir kad niekas neketina nieko kraustyti bei dalyti mokyklos į dvi dalis.

"Tai – pasakos, folkloras. Tegul direktorė parodo, kur parašyta, kad prijungiama prie lenkiškos mokyklos. Ko ji visiems meluoja? Jie prijungiami prie Nemenčinės Gedimino gimnazijos, kur nėra nė vienos lenkiškos klasės. Niekada nebuvo svarstoma prijungti lietuvišką klasę prie lenkiškos gimnazijos. Ir niekas neketina jų iškraustyti. Direktorė užsispyrė, kad būtinai nori būti tos mokyklos direktorė ir niekur nenori eiti, tai ir vyksta šie ginčai", – aiškino G.J.Mincevičius.

Lėšų skirstymo ypatumai

Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojo teigimu, Veriškių mokykla visus tuos ketverius metus naudojasi savo krepšeliu, bet esą reikalauja paramos. "Tas apsiėjimas reiškia, kad 30–40 tūkst. litų kasmet mes mokyklą dotuojame", – sakė mero pavaduotojas.

Mokyklos direktorė papasakojo kiek kitokią istoriją šiuo klausimu. "Iš visų mokyklų Vilniaus rajone paimami 6 proc. Mes visi – minusiniai ar neminusiniai – turime juos atiduoti, nors to, kaip sužinojau ŠMM, galima nedaryti. Nes tos lėšos skiriamos egzaminams, auditui vykdyti, nors pradinei mokyklai to visiškai nereikia", – padėtį aiškino direktorė.

Pasak jos, Veriškių pradinės mokyklos krepšelis yra 126 tūkst. litų. Valdžia mokyklai atiduoda tik 96 tūkst. litų. "Išgyvename mokslo metus, o metų gale jie sako: jūs minusiniai, jums trūksta 10 tūkst. Tai pažiūrėkit, kiek jie iš mūsų paima. O dar iš to bendro katilo jie lėšas skirsto taip: tau noriu duodu, tau noriu neduodu", – valdininkų savivale piktinosi D.Peciūnienė.

Papirkinėja tėvus

Dėl neaiškaus Veriškių mokyklos likimo sunerimę ir tėvai, leidžiantys ten savo vaikus. Viena jų – Laura Pūraitė – apie mokyklą ir jos pedagogus atsiliepė tik geriausiais žodžiais.
"Visi tėvai nori, kad ta mokykla, lietuviška mokykla, išliktų. Aplink Veriškes kuriasi naujakuriai, ne tik lenkakalbiai, rusakalbiai, bet ir lietuviai. Apvažiavome visą rajoną, pačioje Nemenčinėje 200–300 vaikų užrašyti į eilę. Veriškės mums yra vienintelė išeitis, tvirtino L.Pūraitė ir pridūrė: – Tokio unikalaus kultūros židinio kaip ši mokykla dar reikėtų paieškoti. Ji galėtų būti pavyzdys dar ir daugeliui Vilniaus miesto mokyklų. Nuostabu matyti, kaip lenkų, rusų vaikai kalba gražia lietuviška kalba. Kaip jie sparčiai šios kalbos čia mokosi."

Ji apgailestavo, kad rajono savivaldybei nė motais bendruomenės nuomonė, kuri rajono valdžiai buvo įteikta su 200 gyventojų parašų, nors pagal įstatymą valdžia turėtų jos paisyti.
Papasakojo L.Pūraitė ir apie tai, kaip valdžios vyrai randa būdų papirkti sunkiai beišverčiančias šeimas, kad šios neleistų savo vaikų į Veriškių pradinę mokyklą arba juos iš ten atsiimtų.
"Jiems atsiskaitoma pinigais – moka po 1000 zlotų arba 589 litų pašalpas, sukuria darbo vietas arba net grasinimais, spaudimu priverčia išsivesti vaikus. Norėtųsi sužinoti, ko tokiu būdu valdžia siekia, ką ji yra numačiusi savo tautai, kur čia yra demokratija? Ar viskas susiveda į tai, kad tamsius, neišprususius žmones tiesiog yra lengviau valdyti", – apie priespaudą ir neteisybę kalbėjo mokyklos tėvų atstovė.

Paklaustas, ar teko ką nors girdėti apie tokius "kyšius", mero pavaduotojas tai vėl išvadino pasakomis: "Nežinau, aš folkloro nerenku, jeigu renku, tai tik muzikinį. Jeigu pati direktorė visiems į akis meluoja apie tą prijungimą prie lenkiškos gimnazijos, ko galima tikėtis? Jeigu viską persuka 180 laipsnių, tai paskui tokie gandai ir eina."


Komentaras
Genoveita Krasauskienė
Švietimo ir mokslo viceministrė

Remiantis Savivaldos įstatymu, savivaldybės taryba, kaip mokyklų steigėja, atsako už švietimo įstaigų tinklą, kad visiems rajone gyvenantiems piliečiams būtų užtikrintas kokybiškas mokymas. Kalbant apie Vilniaus rajoną – steigėjas privalo užtikrinti mokymą valstybine kalba.

Švietimo įstaigų tinklo pertvarka yra ne tik labai aktualus, bet ir jautrus klausimas, ypač Vilnijos krašte. Todėl rajono savivaldybė prieš priimdama sprendimus turi daugiau bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis. Rengiant mokyklų tinklo pertvarkos planą, būtina išsamiai jį aptarti, suderinti su mokyklų bendruomenėmis, išanalizuoti esamą situaciją, peržiūrėti visus įmanomus sprendimo būdus ir rasti geriausią. Jeigu vis dėlto nepavyksta susitarti su bendruomene, savivaldybė turi kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ministerija svarsto ir pateikia savo išvadas savivaldybės tarybai.

Siekdama sudaryti geresnes sąlygas mokykloms, veikiančioms daugiakalbėje aplinkoje, ministerija inicijavo Mokinio krepšelio skyrimo metodikos pakeitimus. Nuo sausio 1 d. Vilniaus rajono mokyklos gaus didesnį finansavimą ugdymui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

suprantama,

suprantama,  portretas
ko siekiama. Taip šie rajonai virs lenkų autonomija, pasiekta mūsų pačių rankomis. Jei kas dar ir kovoja už lietuvybę, tai tik kalbos komisija, o ta raudonoji dauguma tik ir siekia įsiteikti lenkams-slavams. Kas gali būti baisiau, kai savi savo rankomis griauna valstybės pamatą - kalbą. Niekas nedraudžia lenkams šnypšti jų kalba savame rate, bet tik ne uždarinėti lietuviškų mokyklų. Kur tai matyta, ar yra kur nors Europoje toks lindimas lenkams į uodegą? Jei valdančioji dauguma šitą procesą leis, tai po jų valdymo bus sunku atkurti Lietuvą Lietuvoje. Bet ne su tokiu priešu susidorojome, susidorosime ir su lenkinimu.

vasia

vasia portretas
reikia kad valstybė nustotu finansuot Vilniaus rajona tegu šlėchtos patys išlaiko šlėchtiškas mokyklas.

to sultonas

to sultonas portretas
tada kai labancai baigs juos naikinti ;)
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių