Vilniaus politikai – bitės devyndarbės?

Žmogus, 8 valandas vargęs viename darbe, grįžta ne namo, ne pas šeimą, o eina dirbti dar 8 valandas. Ir tai ne graudi emigrantų istorija, o kai kurių Vilniaus  tarybos narių kasdienybė. Tiesa, jų darbo valandų niekas nekontroliuoja, tad šie ir popieriuje dirba kiek nori.

Iš darbo – į darbą

Ar gali žmogus per parą dirbti 16 valandų? Gali, jei jis – politikas, kuriam, be atstovavimo rinkėjams, nedraudžiama dirbti ir kito darbo. Būtent tokie darbštūs žmonės dirba sostinės taryboje. Daliai jų buvimas tarybos nariu – vienintelis darbas, tačiau yra ir kitų pavyzdžių.

Tarybos narių pateiktose liepos–rugsėjo ataskaitose darbščiausi atrodo Darbo partijos atstovai – net trys jų išdirbo daugiau nei 400 valandų, tačiau yra ir kitoms partijoms priklausančių darbštuolių. Kadangi savivaldybių tarybos nariams už darbą mokama pagal jų pačių nurodytą valandų skaičių, kokio dydžio atlyginimą gaus politikas ir ar gaus pelnytai, priklauso tik nuo jo paties sąžinės.

Pavyzdžiui, Darbo partijos atstovė Jolanta Gaudutienė nurodo, kad per ketvirtį iš viso dirbo 440 valandų, arba po 6,7 valandos per dieną. Pagal sostinės tarybos nustatytą valandinio darbo užmokesčio vidurkį už šį darbą per tris mėnesius ji užsidirbo 5,7 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Taip pat J.Gaudutienė išnaudojo 2814 litų, skirtų kanceliarinėms išlaidoms, degalams bei ryšio paslaugoms. Beje, antrą metų ketvirtį politikė dirbo kiek mažiau – po 5,9 valandos per dieną ir uždirbo apie 5,3 tūkst. litų.

J.Gaudutienė prieš 2011 m. savivaldos rinkimus Vyriausiajai rinkimų komisijai yra nurodžiusi, jog yra bendrovės "Baltic Industrials" akcininkė bei komercijos direktorė. Tad kaip savam verslui lieka laiko? Pati J.Gaudutienė tai aiškinti atsisakė ir nurodė, kad "darbas nesibaigia 6 val. vakaro". Tiesa, politikė pažadėjo atsakyti į klausimus raštu, tačiau atsakymų nesulaukėme.

Darbdaviai žada patikrinti

Jos partijos kolegė, tarybos narė Natalija Šliachtič trečią metų ketvirtį tapo išdirbtų valandų rekordininke – ji posėdžiuose ir su rinkėjais plušo net 504 valandas, t. y. beveik visą 8 valandų darbo dieną, ir uždirbo apie 6,5 tūkst. neatskaičius mokesčių. Ji, aišku, visą pirmą pusmetį iki paskutinio cento naudojo ir kas mėnesį skiriamą 1 tūkst. litų kanceliarinėms prekėms.

Bet prieš tai, kovą–birželį, ji dirbo kur kas mažiau – 423 valandas (per dieną – po 6,5 valandos) ir uždirbo apie 5,7 tūkst. litų popieriuje.

"Per dieną tiek ir išeina – organizuojame išvažiuojamuosius posėdžius, tenka dirbti ir savaitgaliais – susitikimų su žmonėmis būna", – apie didelį darbo krūvį kalbėjo N.Šliachtič.

Savo pagrindinės darbovietės politikė niekur viešai nenurodo ir tik išgirdusi klausimą apie ją pareiškė, kad daugiau šiuo metu negali kalbėti. Tačiau netrukus pati perskambinusi sakė, jog visą darbo dieną kaip tarybos narė šiemet dirbti tikrai galėjo, nes pagrindinėje darbovietėje nuolat atostogaudavo.

"Sausio mėnesį turėjau atostogas, dirbau dieną naktį žmonių labui. Rugsėjį taip pat turėjau atostogų savo sąskaita – dirbau gal savaitę, visą vasarą taip pat atostogavau. Birželį turėjau, liepą, rugpjūtį. Kur dirbu? Savivaldybėje. Kur dar? Na, žinote, paslaptis, – kikeno politikė. – Kadangi aš greitai išeinu iš darbo, tai nenoriu nurodyti. Jums neįdomu bus labai."

Vis dėlto po kelių minučių paskambinus į Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą visuomenės sveikatos administratorė N.Šliachtič maloniai pasiteiravo, kuo gali būti naudinga.

"Na va, radot. Puse etato dirbu čia", – prisipažino Darbo partijos atstovė.

Tačiau politikę demaskavo įstaigos direktorius Romualdas Sabaliauskas – patikino, kad darbuotoja leisti dirbti puse etato paprašė ką tik.

"Paprašė, nes turi didžiulį darbo krūvį savivaldybėje. Kada? Na, neseniai, gal prieš kelias dienas. Na kaip – darbus atlikdavo, darbo metu būdavo darbe. Bent jau skyriaus vedėjas nieko apie tai nesakė. O kas yra? Oho, nieko sau – kasdien dirbo po septynias su puse valandos kitur? Nors ir kiti tarybos nariai turbūt juk turi kitus darbus. Bet aš pasidomėsiu", – ne itin patenkintas darbuotojos uolumu kitame darbe buvo R.Sabaliauskas.

Kitas veiklas nori uždrausti

Dar viena Darbo partijos atstovė Nijolė Jagelavičienė be tarybos tikina kitos darbovietės neturinti, tad nieko nuostabaus, jog ji trečiąjį metų ketvirtį dirbo po 6,3 valandos per dieną (iš viso – 415 valandų), o piniginis darbo įvertinimas siekė apie 5,4 tūkst. litų.

"Nenoriu už kolegas kalbėti, bet pati dirbu tik tarybos nare, neparašau netgi visų valandų, kurias išdirbu, per mažai parašau. Negaliu komentuoti kitų ponų darbo valandų, nes jie atsakingi patys už save. Atlyginimas – labai mažas. Gal net reikėtų Seimui pasiūlymą teikti, kad tarybos nariai galėtų būti tik tarybos nariais, nes laiko tikrai labai trūksta. Kadangi dirbu Švietimo, kultūros ir sporto komitete pavaduotoja, mano darbo baras – labai platus: 128 mokyklos, 124 darželiai, apie 20 sporto įstaigų, dar 20 – kultūros. Tai įsivaizduokite, kiek dar be to turiu skundų, prašymų. Turėti dar vieną darbą yra neteisinga ir netikslinga. Taip, turiu dar ir verslo liudijimą, kartais prisiduriu rašydama įvairius projektus, bet darbo laiko į tai neįskaičiuoju", – skundėsi N.Jagelavičienė.

Ne rinkėjų reikalas

Kita darbšti tarybos narė – socialdemokratė Vitalija Kliukienė. Nors vasara – atostogų metas net ir Vilniaus taryboje (nors oficialių atostogų nėra, rugpjūtį bent jau tarybos posėdžiai nevyko), ji nurodo per tris mėnesius dirbusi net 493 valandas, arba po 7,5 valandos per dieną. Jai, preliminariais skaičiavimais, už tai paskirtas apie 6,4 tūkst. litų atlyginimas neatskaičius mokesčių. Nors balandį–birželį darbo dienų buvo mažiau, politikė dirbo net valanda daugiau ir per šį laiką neatskaičius mokesčių gavo apie 6,7 tūkst. litų atlyginimą.

Dar 3 tūkst. litų politikė prisidėjo nurodydama išlaidas – visą leistiną 3 tūkst. litų sumą į ryšių paslaugas, degalus bei kanceliarines prekes ji investavo ir pirmą šių metų ketvirtį.

Beje, tarybos narė neneigė, jog vis dar dirba jai priklausančioje bendrovėje Agrochemijos paslaugų centre finansų ir administravimo direktore. Pareigos atsakingos, rodosi, atimančios ir nemažai laiko. Tačiau vėlgi – moteris suspėja viską.

"Tai paroje, kaip žinote, valandų yra tikrai nemažai. Aišku, naktį niekas nedirba, bet namo grįžtu vėlai. Susitikimas su žmonėmis – pagrindinis mūsų tikslas. Organizacijos, buvimas ten, gydymo įstaigos", – dėstė tarybos narė.

Tad ar lieka laiko pagrindiniam darbui?

"Tai jau, žinokite, mano reikalas. Lieka", – lakoniškai atsakė V.Kliukienė.

Rinkėjai – ir Klaipėdoje

Nė vienai frakcijai nepriklausanti Rūta Vanagaitė taip pat nurodė dirbusi 409 valandas per tris mėnesius, arba 6,2 valandos kiekvieną darbo dieną (piniginis jos darbo įvertinimas – apie 5,3 tūkst. litų iki mokesčių). Jos pasiteisinimas – tiesioginis darbas daug laiko neatima, o visą laiką ji praleidžia su rinkėjais, t. y. globos namuose gyvenančiais senjorais.

"Tai čia įskaičiuojami ir savaitgaliai. Taip, turiu bunkerį, bet ten man dalyvauti nereikia, dirba tik mano kompanija. Viską stebiu iš paukščio skrydžio. Mano pagrindinė veikla – globos namai. Važinėju per visus globos namus, net ir savaitgaliais, dalyvauju darbo grupėje, ruošiuosi rašyti patarimų knygą, ką daryti Lietuvoje atėjus senatvei", – pasakojo R.Vanagaitė.

Tarybos narė pripažino, kad šį važinėjimą po Lietuvą ir laiko darbu, tad net ir kitų miestų pensionatuose praleistą laiką ji ir nurodo kaip "darbą su rinkėjais".

"Kaip kitaip tai pavadinsi – darbas su rinkėjas. O jei važiuoji per Lietuvą, kartais dirbi ir po 12 valandų. Sakote, rinkėjai tik Vilniuje? Na, mes važiuojame į tuos globos namus, kuriuose gyvena vilniečiai, – 27 globos namuose Lietuvoje yra Vilniaus gyventojų, esame iškaišioję juos po visą Lietuvą", – paaiškino R.Vanagaitė.

Atlyginimas – už pagalbą įmonei?

Konservatorių atstovas psichoterapeutas Raimundas Alekna, kaip pagrindinę darbovietę nurodantis Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą, savo kaip tarybos nario darbą vertina kukliausiai iš visų – jis trečią metų ketvirtį nurodė dirbęs tik po 2,7 valandos per dieną (iš viso 176 valandas), taigi uždirbo tik 2,3 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Be jo, panašų skaičių valandų (195, arba po 3 valandas per dieną) nurodė ir Artūro Zuoko bendražygis stipruolis Žydrūnas Savickas. R.Alekna netgi svarstė, jog kai kuriems "darbštuoliams" atlyginimas privačiose įstaigoje mokamas vien už tai, kad savivaldybės taryboje jie gali lemti įmonėms naudingus sprendimus.

"Man sunku kalbėti apie kitus, bet ankstesnėse kadencijose buvo žmonių, kurie dirbo tik taryboje, tai jie tikrai daug laiko ten praleisdavo. Ką jie veikdavo – sunku pasakyti. Buvo tokių, kurie nurodydavo, jog dirbo ir per šventes, – gal reikia tik džiaugtis, kad kai kurie mūsų tarybos nariai yra išradingi. Bet turint pagrindinį darbą tikrai fiziškai negali dirbti kasdien dar po 8 valandas. Kitas dalykas, reikia ir įstatymų laikytis – darbo sauga šiaip jau neleidžia dirbti daugiau, nei pusantro etato, t. y. 12 valandų. Tad kai kuriais atvejais tokiais "darbščiais" žmonėmis galbūt gali susidomėti ir darbo inspekcija. Kita vertus, čia akivaizdus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Nes kaip dar paaiškinti tai, jog privatūs darbdaviai toleruoja tokį pavaldinio darbą, kai jis pasirodo vos kelioms valandoms? Už ką tuomet atlyginimas mokamas – kad tu esi tarybos narys ir turi svertų priimti įmonei palankius sprendimus?" – galimą versiją pateikė R.Alekna.

Beje, jis pats per pusmetį išnaudojo vos kiek daugiau nei 400 litų kanceliarinių lėšų. Pasak R.Aleknos, sakyti, kad tarybos nariai gauna pernelyg mažą užmokestį ar per menkas išmokas, "tiesiog nepadoru", nes savivaldybės taryboje darbo tikslas nėra geresnis savo paties gyvenimas.

"Tad jei ir uždirbi čia, pavyzdžiui, 2,5 tūkst. litų – ne kiekvienas gauna tokius pinigus net ir ministerijose, juolab privačiame darbe", – dėstė jis.

Komentarai

Vilius Mačiulaitis

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas

Savivaldybės tarybų, kaip ir Seimo, nariai yra išrinkti į atstovaujamuosius organus, jų nesaisto darbo santykiai, tad ir sudėti tose visose darbovietėse išdirbtą laiką nėra visiškai teisinga. Taip, sudėtinga komentuoti, ar čia viskas gerai. Akivaizdu tik tai, kad pagrindinė darbovietė yra prioritetas, na o politinės pareigos yra jų pačių apsisprendimas. Amžina politikų dilema – kiek jie dirba. Kaip pilietis, aš įsivaizduoju, kad jie dirba visą laiką, kol yra išrinkti. Sukontroliuoti, kiek dirbama realiai, neįmanoma. Bent jau mes skundų, kuriuose būtų nurodoma, kad politikas kaip nors netinkamai deklaruoja darbo valandas, nesame gavę. Na, visa kontrolė turėtų tekti darbdaviui, šiuo atveju – rinkėjams. Bet ar rinkėjai sugebės sukontroliuoti savo išrinktųjų darbo laiką, aš labai abejoju.

Gediminas Rudžionis

Vilniaus savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkas

Įstatymai tarybos nario darbo laiko neapriboja – jis neturi nei išeiginių, nei apibrėžtų darbo valandų, gali dirbti ir kiaurą parą. Jei nori patikrinti – reikia iš paskos vaikščioti ir skaičiuoti. Normalus tarybos narys dirba ir šeštadienį, ir sekmadienį. Aš pats, žinote, nesu tas stachanovietis... bet ir man pačiam yra tekę dirbti daugiau nei 16 valandų. O kai dirba žmogus komercinėje institucijoje, jokių klausimų negalime užduoti – gal jis gauna atlyginimą ten už gražias akis, gal ateina ir pasako tris žodžius, kurie verti vos ne Nobelio premijos. Bet kiekvienas tarybos narys duoda priesaiką, kurioje aiškiai pasako, kad skirs visas jėgas viešajam interesui ginti. O Etikos komisija gali įvertinti tarybos narius tik kaip politikus, kaip jie elgiasi viešoje erdvėje, kaip lanko posėdžius, o kur žmogus dirba ir kaip gauna atlyginimą, – mūsų įgaliojimai tiek nesiekia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių