Vilniaus oro uostas žada, Rygos - muša pelno rekordus | Diena.lt

Vilniaus oro uostas žada, Rygos - muša pelno rekordus

Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto galima vykti 16 tiesioginių krypčių, tuo metu iš Rygos oro uosto – net 70.

Po „flyLAL“ bankroto Vilniaus oro uostas neatsigauna – keleivių jame šiemet sumažėjo kone 40 proc. Tuo metu Rygoje, per kurią dabar skraidinama didelė dalis keleivių iš Lietuvos, mušami rekordai, rašo portalas Lrt.lt.

Susisiekimo ministras žada, kad jau spalį bus skelbiamas konkursas dėl svarbių tiesioginių skrydžių krypčių iš Vilniaus finansavimo, tačiau aiškina, kad Ryga jau yra tapusi „baziniu Baltijos valstybių uostu“ ir to greitai nepakeisi.

Šiuo metu iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto vyksta tiesioginiai reguliarūs skrydžiai į Maskvą, Kijevą, Rygą, Taliną, Helsinkį, Stokholmą, Oslą, Kopenhagą, Dubliną, Londoną, Briuselį, Frankfurtą, Žironą, Vieną, Prahą, Varšuvą. Taip pat galima vykti dar 15 tiesioginių, bet nereguliarių krypčių.

Pasak, tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos vadovės Gabrielės Vasiliauskaitės, per šių metų 8 mėnesius Vilniaus oro uostas aptarnavo 878 tūkst. keleivių, t. y. 39 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tarptautinio Rygos oro uosto situacija – priešinga. Metų pradžioje skrydžius nutraukus finansinių sunkumų turinčiai Lietuvos oro bendrovei „flyLAL“, daugeliu pagrindinių krypčių šiuo metu skraidina Latvijos oro bendrovė „airBaltic“, paprastai keleivius iš Lietuvos vežanti per Rygą.

Ryga skelbia, kad pirmą kartą istorijoje vien per šių metų liepos mėnesį oro uosto paslaugomis naudojosi daugiau kaip 400 tūkst. keleivių.

„Mes padarysime viską, kas įmanoma, kad šiais metais pasiektume kitą rekordinį skaičių – 4 mln. keleivių per metus“, – teigia Rygos oro uosto valdybos pirmininkas Krišjanis Petersas. 

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Lrt.lt pripažįsta, kad iki šiol nėra atstatytas tiesioginis susisiekimas iš Vilniaus oro uosto su Paryžiumi, Roma, Madridu, Berlynu, Amsterdamu.

Anot E. Masiulio, Lietuvos ir net visų Baltijos šalių aviacijos rinka yra per maža norint vystyti pelningą verslą.

E. Masiulis sako, kad buvo nutarta neigiamai atsakyti į „flyLAL Group“ akcininkų siūlymą Vyriausybei perimti 40 proc. aviakompanijos akcijų paketą ir taip ją išgelbėti.

Vis dėlto, anot E. Masiulio, ateityje „flyLAL“ gali dar sugrįžti į Lietuvos aviacijos rinką.

„Baigiame parengti studiją dėl bazinio vežėjo kūrimo Lietuvoje. Šitos studijos pagrindu, jeigu Vyriausybė pritars, bus skelbiamas konkursas dėl 6-7 svarbių tiesioginės krypčių, kurių šiuo metu nėra, finansavimo. Tokiu būdu bet kuri kompanija, taip pat ir „ flyLAL“ ar su juo susijusi, tikrai galės dalyvauti šiame konkurse. Kurie pasiūlys geriausias sąlygas valstybei, tie, manau, ir laimės“, – dėstė E. Masiulis.

Pasak ministro, bazinio vežėjo studija Vyriausybei svarstyti gali būti pateikta spalio mėnesį.

Prezidentės, užsienio vizitų vykstančios keleiviniais lėktuvais, atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt teigė, kad esama padėtis Lietuvos skrydžių rinkoje Prezidentei yra nepriimtina, bet tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija.

„Kaip tą padėtį taisyti, yra kalbėta su susisiekimo ministru, kai jis buvo pas Prezidentę. Yra ieškoma kelių ir yra kažkokių planų, bet čia yra absoliučiai ministerijos atsakomybė. Prezidentė negali nurodyti įsteigti oro liniją ar įsteigti nacionalinę kompaniją. Tai yra Vyriausybės reikalas“, – sakė pašnekovas.


Šiame straipsnyje: oro uostasvilniaus oro uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių