Tai bus mėginama padaryti šią savaitę. Toks statuso keitimas prieštarautų pačios Vilniaus tarybos patvirtintam bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planui, o Švietimo ir mokslo ministerija yra įspėjusi, kad tokie pakeitimai žlugdytų kitas mokyklas, kuriose dėstoma rusų ir lenkų kalbomis. Yra ir dar viena įdomi detalė. Bent dėl dviejų mokyklų statuso keitimo rūpinosi pats užsienio reikalų ministras. O dėl lenkiškosios, pripažįsta, jo prašė Lenkijos užsienio reikalų ministras. Po to, kai Vilniaus mokyklų statusas tapo aktualus Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrams, sostinės meras Remigijus Šimašius perspėjo koalicijos partnerius, jog problema gali būti perkelta ir į nacionalinio saugumo lygmenį.

Reikia atidžiai žiūrėti, tai faktas, nes lenkų vyriausybė labai stebi.

Liepos 26 d. penkias su pusę valandos vykęs Vilniaus miesto tarybos posėdis tiesiog nutrūko: neliko kvorumo, balsuoti atsisakė ne tik opozicinės frakcijos, bet ir koalicijos partnerės.

Tą dieną taip ir nepavyko suteikti ilgųjų gimnazijų statuso trims mokykloms: Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos siūlomoms A. Mickevičiaus ir S. Konarskio, o socialdemokratų – A. Puškino mokyklai.

Tačiau Vilniaus miesto valdžia pati prieš kelerius metus patvirtino sostinės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkymo planą, pagal kurį dėl mažėjančio mokinių skaičiaus kai kurios mokyklos turi būti pertvarkytos arba sujungtos su kitomis.

Pavyzdžiui, S. Konarskio mokyklą siūloma pertvarkyti į progimnaziją. Ją baigę aštuntokai mokslą tęstų A. Mickevičiaus gimnazijoje. Pastaroji nuo šių mokslo metų penktosios klasės formuoti nebegalėtų.

Šiai Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkai tikrą karą paskelbė kai kurios lenkų ir rusų mokyklų bendruomenės. Imtasi ne tik mitingų, bet ir žygių po teismus, tačiau nesėkmingai. Už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad reforma turi būti baigta iki rugsėjo, tačiau iš pradžių ją stabdė teismai, o dabar politikų kišimasis.

„Kai pamatė, kad teismų pagalba torpeduot šitų sprendimų nepavyks, tada vėl imtasi bandymų paveikti per politikus, imituojant kažkokiais netikrais argumentais“, – teigė V. Benkunskas.

Vilniaus meras R.Šimašius ištraukė naują argumentą: vadinamųjų lenkiškų mokyklų klausimas svarbus valstybės nacionaliniam saugumui. Koalicijos partneriams jis elektroniniu paštu rašė, kad tokį posūkį lėmė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus skambutis. Esą „Lenkijoje tai aukščiausiu lygiu jau įvelta. Nepasikuklinsiu iškelti į didesnį kontekstą – nenoriu, kad tai taptų mūsų saugumo reikalu, jei ateityje ateitų negera diena santykiuose su kitu kaimynu“, – be kita ko rašė R. Šimašius. Dabar opozicijoje esantis buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas abejoja ar ministras Linas Linkevičius galėjęs taip kalbėti.

„Aš netikiu, kad Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius galėjo naudoti tuos argumentus, kad jeigu Vilniaus miesto taryba nebalsuos už lenkų mokyklų pertvarką taip, kaip nori, lenkai atsakys 5 NATO straipsniu“, – sakė A. Zuokas.

Visgi Užsienio reikalų ministras L .Linkevičius pripažįsta su R.Šimašiumi kalbėjęs, tiesa, tik dėl vienos – A. Mickevičiaus – mokyklos likimo. Dar daugiau, jis neneigia, kad tai darė po pokalbio su Lenkijos užsienio reikalų ministru.

„[Su R. Šimašiumi – LRT.lt] aš kalbėjau vieninteliu klausimu – apie A. Mickevičiaus mokyklą. Reikia atidžiai žiūrėti, tai faktas, nes lenkų vyriausybė labai stebi“, – sakė ministras.

O paklaustas, ar tai gali kažkaip atsiliepti Lietuvos saugumo reikalams, atsakė: „Jeigu mano kolega, ministras, asmeniškai tuo rūpinasi, na, tai kaip čia dar galima vertinti“

V. Benkunskas tikina sulaukęs ministro skambučio ir dėl A. Puškino mokyklos. Šią, nepaisydami neigiamų teismų sprendimų, į ilgąją gimnaziją pertvarkyti siūlo L. Linkevičiaus partijos bičiuliai socialdemokratai.

„Ministras Linkevičius yra skambinęs man asmeniškai ir dėl kitos rusiškos mokyklos, kurios direktorė yra jo patarėja“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas.

Šioje vietoje reiktų patikslinti, kad L. Linkevičiaus padėjėja sekretore Seime dirba A. Puškino mokyklos direktorės Jelenos Žurovskos dukra Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė. Šio fakto užsienio reikalų ministras neneigia, kaip ir to, kad tikrai dėl A. Puškino mokyklos skambinęs konservatoriui V. Benkunskui. L. Linkevičius sako, kad skambino norėdamas pasidomėti, kokia yra mokyklos padėtis, kokių yra problemų, nes tai yra tautinių mažumų mokykla. O pasiteiravus apie tai, ar tiesa, kad jo padėjėja yra A. Puškino mokyklos direktorės dukra, sakė, kad „taip, bet tas neturi visiškai jokio ryšio“.

Buvęs Vilniaus meras įtaria, kad R. Šimašiaus noras keisti mokyklų statusą – skolos grąžinimas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) už palaikymą šių metų pradžioje balsuojant dėl 150 autobusų pirkimo.

Aš manyčiau, kad jau tas gimnazijų steigimo vajus Vilniaus mieste jau pasibaigė, ačiū Dievui, ir tautinių mažumų gimnazijų, mano nuomone yra per daug.

„Na, matyt, reikėtų taip sakyt, kad „Liberalų sąjūdis“ ir meras, neturėdami balsų labai keistam sprendimui dėl 150 autobusų įsigijimo veiklos nuomos būdu, dėl tų balsų susitarė su kitom frakcijom, šiuo atveju su LLRA“, – teigė Vilniaus miesto tarybos narys A. Zuokas.

Šiuo metu atostogaujantis R. Šimašius telefonu nepasiekiamas, anot savivaldybės atstovų, ne tik žurnalistams, bet ir jiems patiems.

Rugpjūčio pabaigoje turėjęs vykti sostinės tarybos posėdis šaukiamas šią savaitę, rugpjūčio 16-ąją.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos ir socialdemokratų atstovų pastangomis dar kartą bus bandoma pakeisti pernai priimtus sprendimus, kad būtų įteisintos jau minėtos trys ilgosios gimnazijos: A. Mickevičiaus , S. Konarskio ir A. Puškino. Jei pavyks surinkti reikiamą balsų skaičių „už“, šias gimnazijas dar turės akredituoti Švietimo ir mokslo ministerija.

„Jeigu savivaldybės taryba priims sprendimą, kad tam tikros mokyklos turi pakeisti tinklo planus, tai ministerija ras būdų, kaip atsakyti į šitą savivaldybės sprendimą. Tai yra, kaip įvykdyti akreditacijos procedūrą, kad mokyklos teisiškai įgytų ilgosios gimnazijos ar gimnazijos statusą“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Gal viceministras pamiršo oficialų ministerijos raštą, adresuotą vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei, kurį pats pasirašė? Jame teigiama, kad pakeitus sostinės mokyklų bendrąjį planą ir leidus steigti ilgąsias gimnazijas, būtų žlugdomos kitos mokyklos, kuriose dėstoma lenkų ir rusų mokomąją kalba. Pati savivaldybė yra oficialiai konstatavusi, kad kai kurių šių mokyklų struktūra neatitinka gimnazijoms keliamų įstatymo reikalavimų. Tuo metu puikius rezultatus demonstruojanti Jono Pauliaus gimnazija (95 procentai jos abiturientų įstoja į aukštąsias) surenka vos pusę kontingento. Gimnazijos vadovas sako, kad ilgųjų gimnazijų steigimo vajus – mada, kuri nepasiteisinus turėtų atslūgti.

„Aš manyčiau, kad jau tas gimnazijų steigimo vajus Vilniaus mieste jau pasibaigė, ačiū Dievui, ir tautinių mažumų gimnazijų, mano nuomone yra per daug“, – teigė Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius.

Oficialiais duomenimis, per 10 metų mokinių, kurie mokosi lenkų kalba sostinėje sumažėjo perpus, tad politikų valia pustuštės ilgosios gimnazijos būtų išlaikomos visų vilniečių lėšomis.