Vilniaus miesto mero patarėjas komunikacijos klausimais Audrius Gelžinis trukdo žurnalistams savivaldybėje rinki informaciją, nors jiems tokią teisę garantuoja šalies Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Bandė išprašyti iš kabineto

Trečiadienį apie pietus apsilankiau Vilniaus miesto savivaldybėje, tikėdamasi gauti tarybos narės Jūratės Žeimienės komentarą. Tą dieną buvo paviešinta informacija, esą ši politikė kaltinama iš bendrovės „Būsto investicijų valdymas“ neteisėtai pasisavinusi daugiau nei 2 mln. litų.

Interviu šiuo klausimu J.Žeimienės ketinau prašyti iškart po posėdžio, kuris vyko mero pasitarimų kambaryje. Kol politikai tarėsi už uždarų durų kaip sustiprinti Vilniaus valdančiąją koaliciją, ramiai gurkšnojau kavą šalia mero padėjėjos. Greta prisėdo ir mero patarėjas A.Gelžinis, tačiau vis nenustygo vietoje, galvodamas, kaip mane išprašyti iš mero priimamojo.

Pirmiausia patarėjas griebėsi gudrybės pavadinimu „Einame parūkyti“. Puiki gudrybė, nes išėjusios iš kabineto manęs atgal niekas nebeįleistų. Mano interesanto kortelė mero durų neatidaro. Tektų stypsoti liftų aikštelėje ir tikėtis, kad po posėdžio J.Žeimienė nepasinaudos kitu išėjimu - laiptine. Sumojusi gudrybę mandagiai atsisakiau kvietimo ir likau sėdėti prie mero padėjėjos stalo.

Tačiau A.Gelžinis neatlyžo ir ėmėsi kito žygio. „Matai, meras išėjo iš kabineto ir supyko, kad tu čia lauki. Jeigu tu neišeisi, mane už tai nubaus. Ką čia tau padarius? Gal iškviesti municipalinę policiją, kad tave išvestų?“, - bandė juokauti A.Gelžinis.

Trukdė imti interviu

Netrukus baigėsi pasitarimas dėl koalicijos. Aš pakilau nuo kėdės ir nuskubėjau prie pasitarimų kabineto durų. A.Gelžinis nusekė iš paskos ir visu kūnu užtvėrė kelią. Stovėdamas nugara į kabineto duris nė nepastebėjo, kaip išėjo A.Žeimienė. Aš pasileidau iš paskos ir liftų aikštelėje bandžiau jai pateikti klausimus dėl dingusių 2 mln. litų.

Tačiau šalia demonstratyviai atsistojo mero patarėjas ir ėmė atsakinėti į J.Žeimienei užduodamas klausimus. Politikei atsakinėjant jis nemandagiai kelis kartus jos žodžius nutraukė replikomis.

A.Gelžinio trukdymas rinkti informaciją pirmiausia kertasi su Lietuvos Konstitucija bei Visuomenės informavimo įstatymu. Ten aiškiai apibrėžta, kad laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip nustatyta įstatymu. Antra, tai gerokai peržengia A.Gelžinio, kaip mero patarėjo kompetencijos ribas.

Kadangi buvo pažeistos mano teisės rinkti informaciją, aš pateikiau apie galimai netinkamą A.Gelžinio poelgį skundą Vilniaus merui J.Imbrasui, savivaldybės administracijos direktoriui Gintautui Palukui bei Lietuvos žurnalistų sąjungai.

Dainius Radzevičius. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:

Reikia pabrėžti, kad demokratinėje šalyje trukdimai visuomenei ir žiniasklaidai rinkti informaciją vertinami kaip rimtas nusižengimas. Tai trukdymas žurnalistams dirbti savo darbą, nes tai tarsi bandymas užspausti akis visuomenei, kad ši nematytų kas vyksta. Tokių dalykų iš principo neturėtų būti. Už trukdymą žurnalistams rinkti informaciją gresia administracinė atsakomybė.

Šiuo atveju, turėtų būti įvertinti tokie veiksmai. Mano galva, žurnalistams derėtų pasielgti principingai ir apskųsti asmenį, trukdantį rinkti informaciją. Bet, pirmiausia, tokius veiksmus turėtų įvertinti pareigūno tiesioginis vadovas Vilniaus meras.

Interviu garso įrašas: