- Diena Media, lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies merų nuomonės dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo baudomis tramdyti šiukšlintojus skiriasi. Tuo metu aplinkosaugininkai siūlo kompleksines priemones šiai problemai spręsti.
Birželio 1-ąją Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad baus ne tik šiukšlintojus, netvarkingus augintinių šeimininkus, gyventojus, statančius transporto priemones ant žolynų, statybviečių savininkus ar girtuokliaujančius viešosiose erdvėse, bet ir netvarkingus rūkorius.
Skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės komisija, atsižvelgdama į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, už nevietoje numestą nuorūką, skirs baudas nuo 20 iki 2 tūkst. litų, primena nacionalinis transliuotojas.
Be to, visi pažeidėjai fotografuojami, o jų nuotraukas ketinama skelbti sostinės savivaldybės internetiniame puslapyje.
Merai Vilniaus iniciatyvą vertina skirtingai
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad už nevietoje numestą nuorūką skiriama iki 2 tūkst. litų bauda yra neadekvati. Jis taip pat domėjosi, kaip Vilniaus savivaldybė surinks šias baudas. „Aš įsivaizduoju, kad ta procedūra turėtų būti labai sudėtinga“, - sakė R. Taraškevičius.
Miesto vadovas taip pat negalėjo pasakyti, ar miesto taryba pritartų siūlymui panašias nuobaudas įvesti ir Klaipėdoje.
Visagino savivaldybės mero Vytauto Račkausko teigimu, reiktų užtikrinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso veikimą, tuomet savivaldybėms jokių priemonių imtis nereikėtų, o miestų gatvės būtų švaresnės.
Anot mero, įstatymai turėtų būti pakoreguoti taip, kad „kiekvienas gyventojas būtų suinteresuotas“ rūpintis tvarka.
Pasak Visagino mero, Latvijoje įvedus tokią tvarką, šiukšlintojų smarkiai sumažėjo. Jis pateigė Ventspilio pavyzdį.
„Ventspilis dėl konkrečių ir griežtų sąlygų labai gražiai atrodo. Ir valyti reikia mažiau. Faktiškai. švaru ne ten, kur valoma, o ten kur nešiukšlinama“, - sakė jis.
Visagino meras, paklaustas ar nežadama ir Visagine pritaikyti minėtos latvių patirties, atsakė, kad šiuo metu apie tai diskutuojama ir tikėjosi, kad atitinkami sprendimai bus priimti.
Šakių meras Juozas Bertašius teigė, kad su žmonių įpročiais baudomis kovoti neefektyvu. „Blogis, man atrodo, turi būti nugalėtas gėriu“, - sakė meras.
Anot jo, daugiausiai šiukšlinančių vaikų ir moksleivių įpročius reikia keisti edukaciniu darbu. „Problemos didindami baudas tikrai neišspręsime“, - mano J. Bertašius.
Nijolės Dirginčienės, Birštono, prieš keletą metų Lietuvos savivaldybių asociacijos pripažinto švariausiu miestu, manymu, Vilniaus žingsnis yra sveikintinas. Tačiau pasirinktas baudos dydis yra per didelis, be to, anot jos, reikėtų ir daugiau įvairių prevencinių priemonių.
„Gal daugiau plakatų, patrauklių šiukšlių dėžių - tai taip pat būtų veiksminga. Nežinau, ar baudomis galima laimėti“, - sakė Birštono merė.
„Vaikščiojantys gyvi žmonės, kalbantis ir agituojantys tvarkyti miestą, taip pat padeda. Tai gali būti ir persirengę darbuotojai. Tokios akcijos tikrai duotų daugiau naudos nei bauda“, - teigė ji.
Nuorūkos - ne didžiausia problema
Arturas Necejauskas, vienintelio Lietuvoje periodinio ekologinio švietimo leidinio „Ozonas“ direktorius, mano, kad pasirinkta nuobaudų sistema spręs tik pasekmes, o problemos priežasčių - anaiptol.
„Baudimas (ir draudimas) yra tipinė Lietuvos praktika, kuri sprendžia pasekmes, bet nepašalina priežasties. Maža to - tokia praktika yra galimos korupcijos pasekmė, kadangi išvengti didelės baudos bus galima nedideliais „kišenpinigiais“, - sako A. Necejauskas.
Aplinkosaugininkas Linas Vainius sakė, kad bet koks šiukšlinimas yra problema. Anot jo, cigaretės filtras yra padarytas iš tokių medžiagų, kurios gamtoje greitai nesuyra.
Atsižvelgiant į tai, kiek cigarečių per dieną surūkoma ir kiek nuorūkų atsiduria ant žemės, tokia bausmė, aplinkosaugininko manymu, yra gera. Antra vertus, jis iš dalies sutiko su A. Necejausko nuomone, kad šiuo metu numatytos baudos nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų nėra adekvačios.
Aplinkosaugininkas L. Vainius teigė, kad miesto švarinimo strategija turėtų būti pradėta ne nuo nuorūkų, o nuo stambiųjų šiukšlintojų.
„Žiūrėti, ar visi gyventojai mieste, priemiesčiuose yra sudarę sutartis dėl atliekų išvežimo. Jeigu nėra tokių sutarčių, o žmonės neturi konteinerių, tai reiškia, kad atliekas žmones verčia į pamiškes ar dar kažkur. Tada mėtoma ne nuorūka, o ištisi maišai atliekų. Dažnas tą problemą girdime ir matome. Ir taip daro ne vien skurdus gyventojų sluoksnis“, - kalbėjo aplinkosaugininkas L. Vainius.
Anot jo, ne vietoje numesta nuorūka yra viešo šiukšlinimo kultūros dalis, tad metantis nuorūka, numes ir kitokią šiukšlę. „Jeigu žmogus lengva ranka švysteli nuorūka, tai jis ir bet kokia atlieką numes“, - sakė aplinkosaugininkas.
Būtina nuolatinė socialinė reklama
Aplinkosaugininko L. Vainiaus teigimu, trūksta ir įvairių socialinių reklamų, skatinančių nešiukšlinti. Pasak jo, švara garsėjančiose valstybėse tokios reklamos nuolatos publikuojamos
„Kad būtų pasiektas toks visuomenės požiūris į atliekų tvarkymą, reikia nuolatinio darbo. Kitų šalių ekspertai sako, kad toks tikslas pasiektas tikrai ne per metus ir ne per kelis dešimtmečius. Tai nuolatinis darbas. Kolegos sako, kad vienus kitus metus apleidus tą edukaciją, šviečiamąjį darbą, matai, kaip grįžta ta nekultūra. Tai neturi būti vienkartinė kompanija“, - sakė aplinkosaugininkas.
Jis pridūrė, kad šalia nuolatinio priminimo nešiukšlinti turi būti ir pakankamai šiukšliadėžių.
Vienintelio Lietuvoje periodinio ekologinio švietimo leidinio „Ozonas“ direktorius taip pat teigė, kad tik kompleksinė visuma gali pakeisti šiukšlinimo situaciją Lietuvoje.
„Tik auklėjimas, pradedant šeimomis nuo kūdikystės iki mokymo programose įvestų aplinkos apsaugos ir ekologijos dalykų, ir kompleksinė veiksmų visuma (įvardinta aukščiau) gali pakeisti esamą padėtį, - sako A. Necejauskas. - Keletas vienkartinių renginių, skirtų aplinkos tvarkymui, atskleidė šiukšlinimo situacijos beviltiškumą - vieną dieną sutvarkoma aplinka ir surenkama kelios dešimtys tonų šiukšlių, tačiau kasmet keli šimtai tonų vėl atsiduria ne sąvartynuose ar antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse“.
Pasak „Ozono“ direktoriaus, edukacinė ir šviečiamoji veikla tiek visuomenės kultūros klausimais, tiek ir ekologinio-aplinkosauginio švietimo (ypač jaunimo tarpe) yra silpna, chaotiška ir prioritetų sąraše nustumta į paskutiniąsias vietas.
Anot A. Necejausko, jau trečius metus nuosekliai prisidedančio prie ekologiškos ir atsakingos gyvensenos edukacinių programų plėtros, tokį darbą vykdant nuolatos susiduriama su tipiškomis „lietuviškomis“ problemomis - verslininkų interesais bei valstybės institucijų apatiškumu.
„Leidinys „Ozonas“ ir jaunimo projektas „Eko karta“ jau treti metai nuosekliai vykdo šviečiamąją-socialinė veiklą, tačiau susiduria su elementariomis „lietuviškomis“ problemomis - komercinių struktūrų siaurais interesais - pelnas, reklama, įvaizdis, grąža bei su valstybės institucijų apatiškumu - prioritetai skiriami ne jaunosios kartos auklėjimui (švietimui), bet finansiniams-ekonominiams „laukams“, - sako A. Necejauskas.
„Visas progresas ekokultūros ir atsakingos gyvensenos linkme vyksta tik iniciatyvių žmonių dėka. Ačiū Dievui, jaunoji karta viena aktyviausių šioje plotmėje“, - priduria jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu3
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai2
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...
-
Autistiško vaiko mama: nesulaukęs pagalbos sūnus mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius87
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mok...
-
Reiškiant palaikymą Ukrainai Tuskulėnų parke pasėtos saulėgrąžos
Sekmadienį Vilniuje surengta Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu pasėtos neoficialiu šalies simboliu tapusios saulėgrąžos. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...