Idėją pasiskolino iš kaimynų

Projekto iniciatorė gydytoja Rūta Liutkevičienė sako, kad mintis įkurti tokį centrą kilo dar studijų metais. „Rezidentūroje pagal mainų programą savaitę atlikau praktiką Taline. Ten ligoninėje veikė jaunimo centras, kuris visada buvo atviras. Mintis man labai patiko. Galvojau, kad ir mes galėtume turėti tokį. Taip jau sutapo, kad šiemet buvo svarstoma ir nemažai diskusijų sukėlė lytinio švietimo programa. Tad pamaniau, kad tai – puiki proga įgyvendinti idėją. Be to, Konsultacijų polikliniką perkėlus į naujas patalpas, atsirado ir laisvas kabinetas“, – sako R. Liutkevičinė.

Į klausimą, kas gi paskatino imtis švietėjiškos veiklos, Vilniaus gimdymo namų vadovė sako, jog idėja gimė iš nusivylimo. „Iš to, ką matome, akivaizdu, kad jaunimui trūksta žinių ir apie higieną, ir apie saugius lytinius santykius, taip pat kaip keičiasi jų kūnas brendimo laikotarpiu“, – sako Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė, pridurdama, kad yra labai svarbu investuoti į jaunimo švietimą, jog ateityje jie atsakingai planuotų šeimos pagausėjimą.

Vilniaus gimdymo namai – kol kas yra pirmoji šalies gydymo įstaiga, kuri be tiesioginio darbo nusprendė imtis ir švietėjiškos veiklos. Jaunimo sveikatinimo centre dirbančios gydytoja R. Liutkevičienė ir rezidentė Diana Uljanionok kalba apie kūno higieną, lytinį švietimą, ligų profilaktiką, sveiką mitybą ir daugelį kitų temų. Paskaitos, prisiderinant prie moksleivių ir mokytojų laiko, vyksta kartą per savaitę.

Nors centro vadovė R. Liutkevičienė pripažįsta, kad į paskaitas ar pasikalbėti apie rūpimus dalykus gali susirinkti ir nedidelės grupės. „Pastebiu, kad kalbėti šiomis temomis lengviau tiek mergaitėms, tiek berniukams, kai jie jaučiasi atsipalaidavę. Todėl visuomet pabrėžiu, kad jei kyla kokių klausimų, gali ateiti su draugais, pusseserėmis, pusbroliais ir pabendrauti nedidelėmis grupėmis“, – sako R.Liutkevičienė.

Paskaitos pagal amžiaus grupes

Jaunimo centras priima vaikus nuo 9 metų. Kaip sako gydytoja R. Liutkevičienė, vaikai čia gali sužinoti apie kūno higieną, dantų valymą ar elementariausią ausų priežiūrą. Vyresniems yra parengtas atskiras paskaitų ciklas, kur kalbama apie anatominius skirtumus tarp mergaičių ir berniukų, fiziologines ypatybes, mergaitėms – apie menstruacijas, kaip skaičiuoti ciklą, saugius lytinius santykius ir lytiniu keliu plintančias ligas.

„Jaunimą stengiamės supažindinti su iš pažiūros labai elementariais, bet svarbiais dalykais. Tarkime, kalbant apie mergaites, kada jos turėtų pirmą kartą pasirodyti ginekologui. Parodome, kaip atrodo ginekologo kabinetas, kad joms, atėjus laikui, būtų kuo mažesnis stresas. Tiesa, kol kas galiu pasakyti, kad berniukai vis dėlto yra smalsesni, o gal drąsesni. Jie daugiau klausia, domisi. Labai nustebino prieš porą savaičių apsilankiusi dvylikamečių berniukų grupelė, kurie itin domėjosi, kas kenkia spermos kokybei, kaip rūpintis sveikata, kas žalinga erekcijai ir panašiai. Daugelis pripažino, kad šiomis temomis kalbasi ir namuose su tėvais. Nors dažniau pasitaiko atvejų, kad šnekant šiomis temomis paaugliai dažniau juokiasi burnas prisidengę delnais. Lyg ir gėdijasi, nes kalbėti apie tai vis dar atrodo nepatogu“, – sako R.Liutkevičienė.

Medikai taip pat pripažįsta ir faktą, kad kol kas temas, kuriomis galima būtų kalbėti, dažniau pasiūlo mokytojai nei moksleiviai.

Informuoja mokyklas

Pasak R. Liutkevičienės, tai, kad jaunimui rūpi jų siūlomos temos, pastebinti ir iš savo aplinkos. „Pati auginu devynmetę dukrą ir visai nenoriu po šešerių ar septynerių metų tapti močiute. Be to, ir paauglys sūnėnas kartkartėmis pasmalsauja vienu ar kitu klausimu. Sutinku, kad internete informacijos apstu, tačiau tarp jos yra begalės įvairiausių mitų. Todėl natūralu, kad paaugliui gana sunku atsirinkti, kuri jų yra teisinga. Be to, juk ir daugelis neplanuotų ankstyvame amžiuje nėštumų įvyksta ne iš šventosios dvasios. Klausimas tik, ar jaunimas žino, kaip apsisaugoti? Kita vertus, ar daug esate matę jaunuolių, kurie patys pirktų prezervatyvus? Jei ir perka, prie kasos stovi išmušti skaistaus raudonio. Tarkim, Estijoje tokiame jaunimo centre visuomet yra padėta prezervatyvų. Jaunuoliai gali bet kada atvažiuoti ir jų pasiimti. Gal ir mes galėtume suteikti tokią galimybę“, – sako R. Liutkevičienė.

Medikė tvirtina, kad investuoti į jaunimo švietimą labai svarbu. Tačiau kalbant apie centre skaitomas paskaitas, moksleiviai čia užsuks ar ne, priklauso ir nuo mokytojų. „Jei mokyklų vadovybė ar mokytojai nėra suinteresuoti šviesti šiomis temomis jaunimo, jie, mano nuomone, kol kas patys savarankiškai čia vargu, ar užsuks. Jiems reikia paskatinimo, kad nesibaimintų, jog čia kas nors blogo“, – sako R. Liutkevičienė.