Quantcast

Valstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus kolegija

Ketvirtajame kolegijų reitinge tarp šių valstybinių aukštųjų neuniversitetinių mokyklų pirmauja Vilniaus kolegija, o tarp nevalstybinių - Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM), pirmadienį skelbia savaitraštis „Veidas“.

2012-ųjų reitinge Vilniaus kolegija surinko 56,51 taško ir aplenkė pernai pirmąją vietą tarp valstybinių kolegijų užėmusią Kauno kolegiją, kuri su 51,07 taško šiemet liko antroji.Trečiąją vietą tarp 13 reitinguotų valstybinių kolegijų šiemet užėmė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su 49,61 taško, ketvirtąją - Klaipėdos valstybinė kolegija su 46,66 taško, penktąją - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija su 41,97 taško.

Alytaus kolegija surinko 38,42 taško ir atsidūrė ant šeštojo laiptelio, Kauno technikos kolegija pagal šį reitingą su 35,87 taško yra septinta, Žemaitijos kolegija su 35,3 taško - aštunta, Šiaulių valstybinė kolegija su 32,79 taško - devinta, Marijampolės kolegija su 29,42 taško - dešimta, Panevėžio kolegija su 28,02 taško - vienuolikta.Sąrašą su 27,75 taško užbaigia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, likusi dvylikta, ir Utenos kolegija su 23,48 taško, likusi paskutinė - trylikta.

Pasak „Veido“, šios dvi neuniversitetinės aukštosios mokyklos nepateikė savo duomenų, tad savaitraštis žada kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti jas atskleisti visuomenei rūpimus svarbius duomenis.

Tuo metu tarp 10 reitinguotų nevalstybinių kolegijų po pirmaujančios TTVAM, surinkusios 67,02 taško, antrąją vietą užėmė Vakarų Lietuvos verslo kolegija su 42,87 taško, o trečioje liko pernai pirmavusi Socialinių mokslų kolegija su 41,92 taško.Toliau rikiuojasi Vilniaus verslo kolegija su 36,09 taško, Vilniaus dizaino kolegija su 33,91 taško, Vilniaus kooperacijos kolegija su 33,79 taško, Šiaurės Lietuvos kolegija su 33,67 taško, Klaipėdos verslo aukštoji mokykla su 20,81 taško.

Sąrašą užbaigia 20,27 taško surinkusi Kolpingo kolegija ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla su 11,17 taško.Kolegijos vertintos pagal devynis kriterijus, kuriems suteikti skirtingi koeficientai. Svarbiausi kriterijai - kolegijų absolventų paklausa darbo rinkoje, tarptautiškumas, vykdyta užsakomoji konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. „ Pageidautina padėti vaikui su pradinėmis išlaidomis: kelione, aukštosios mokyklos mokesčiu už knygas, išlaidomis maistui ir būstui pirmaisiais mėnesiais. Manoma, kad pirmiems 3–4 mėnesiams reikės nuo 6 iki 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jūsų vaikas gali susirasti darbą, nes, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje yra unikalios galimybės derinti studijas ir darbą. Studentui pakanka dirbti 15–20 val. per savaitę, kad padengtų visas išlaidas. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių