- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
-
V. Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiems
Prie pat Vilniaus užprogramuotas naujas holokaustas. Taip Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo projektų pristatyme teigė profesorius Vytautas Landsbergis.
Politiko žodžiais, naujas holokaustas - tai eksperimentinė (Astravo. - ELTA) jėgainė.
„Ji gali atnešti baisių nelaimių ir priminti mums, kad holokaustas nėra praeitis, liečia ne vieną nelaimingą tautą, bet gali smogti visiems“, - sakė prof. V. Landsbergis.
Penktadienio vakarą Vilniaus rotušėje pasibaigusių tarptautinių dirbtuvių renginyje V. Landsbergis pabrėžė, kad jam asmeniškai svarbu ir artima visa, kas vyksta dėl Didžiosios sinagogos. „Didelis dalykas, kai idėja virsta kūnu. Ji jau dabar gyvena, įkvepia žmones, sukelia vizijas, kurios yra kelias į sprendimą“, - tarptautinėms jaunų architektų, istorikų, komunikacijos specialistų komandoms, kurie pristatė savo idėjas, kaip įamžinti Vilniaus didžiąją sinagogą, kalbėjo profesorius.
Didelis dalykas, kai idėja virsta kūnu.
Svarstydamas, kas šiandien yra Didžioji sinagoga, prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad, jei tai būtų tik gražus ir skaudus praeities epizodas, kalbantis apie buvusią didelę, klestinčią kultūrą, apie jos sunaikinimą, nebūtų galima to vadinti idėja šiandienai ir rytdienai, idėja, kuri veda.
„Tačiau, kaip matome, - ji gyva. Verta patraukti jaunus žmones išreikšti save, nes kviečianti gyventi, paliekant praeityje nelaimių epochą, kruvinų žemių istoriją, matant, kaip gimsta nauja. Su Didžiąja sinagoga, jei ji - nauja idėja, gyvenimas laimi net anuos baisumus. Jis ateina ir vėl triumfuoja, nors mes ir negalime nuspėti, kad ir labai netolimos ateities“, - pripažino V. Landsbergis, užsimindamas apie Astravo atominę elektrinę.
Pristatydami Didžiosios sinagogos įamžinimo projektus, jų kūrėjai akcentavo edukaciją, istoriją, erdves, kuriose, kaip kadaise Didžiosios Vilniaus sinagogos kieme, verda gyvenimas, apstu kvapų, garsų, vienas su kitu bendrą kalbą randa skirtingos socialinės padėties ir įsitikinimų žmonės. Skirtingų grupių vizijose atsikartojo ir sodo idėja.
Viena, ko pasigedo prof. V. Landsbergis, - bent fasadas, dalis atkurtos buvusios Didžiosios sinagogos.
„Nerealu atkurti ją visą, kokia buvo, bet jei iškiltų bent frontonas tarp Vilniaus pastatų, būtų stebuklas. Gali būti ir virtualus atkūrimas. Žmonės keliautų į Vilnių pamatyti ne tik seno legendų miesto, bet ir pasižiūrėti, kas atsitiko, - Vilniuje vėl gyva Didžioji sinagoga! Sąmonėje ji jau atgimsta, bet Vilniaus kultūros puokštėje regimo žydų ženklo nėra. Litvakai žinomi visame pasaulyje, kaip savotiška atskira tauta. Nė vienas litvakas nebus prieš Lietuvą, nes jis - litvakas. Štai, kokie dideli dalykai glūdi Didžiosios sinagogos idėjoje“, - mintimis dalijosi prof. V. Landsbergis.
Idėjų pristatyme jis akcentavo švietimo, kultūros, tolerancijos esmę - gyvybę.
„Daug žmonių šiandien nebenori gyventi. Nenori gyventi ilgai ir amžinai - nori gyventi trumpai, ir to užtenka. Bet jei atgims idėja, kurią atspindi Didžiosios sinagogos grįžimo į gyvenimą mintis, tai reikš gyvenimo pergalę prieš mirtį. Tegu idėjos bręsta, tampa kūnu ir prisideda prie gyvybės pergalės“, - linkėjo profesorius.
ELTA primena, kad Vilnius iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.
Nuo seniausių laikų žydai Lietuvoje turėjo gilias religines tradicijas. Iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Toros ir Talmudo žinovų, čia veikė žymios ješyvos, garsioji M. Strašuno biblioteka, buvo gausu sinagogų.
Seniausia ir pati garsiausia buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kurią Vilniuje lankė judaizmo žinovai ir religinės tradicijos autoritetai iš visos Europos.
Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano, garsiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu, Šiaurės Jeruzalės širdimi.
Vilniaus Didžioji sinagoga nuo XVI amžiaus pabaigos iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio savo dydžiu ir puošnumu pranoko bene visas Vidurio Europos sinagogas. Aplink ją buvo pastatyta daug ritualinių bei visuomeninės paskirties statinių - susiformavo ištisas miestelis su dviem vidaus kiemais (jidiš vad. Šulhoif). Šie pastatai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau nugriauti.
Sovietmečiu Didžiosios sinagogos vietoje iškilo tipinis vaikų darželis, kuriame pastaraisiais metais veikė Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Prieš pusantrų metų patalpos buvo atlaisvintos, čia vyksta archeologiniai kasinėjimai.
Žydų bendruomenės tikslas, - atkasus išlikusius sinagogos fragmentus (altorinę dalį bei didžiąsias kolonas) ir juos eksponuojant, kartu sukūrus Vilniaus Didžiosios sinagogos, M. Strašuno bibliotekos bei Vilniaus Gaono Elijahu namų su Ramaileso skersgatviu memorialą, tinkamai įamžinti šią ypatingą vietą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
Sostinės gatvėse testuojamas naujos kartos elektrinis autobusas3
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 dienomis, 10-uoju maršrutu. ...