Saulėtą balandžio 1-osios sekmadienį Užupyje netilo muzika, garsūs kvietimai užsukti į svečius. Tądien visi užupiečiai linksmai minėjo 15-ąsias Užupio Respublikos energetinės nepriklausomybės metines.

Vaizdas kito, idėja liko

Unikali valstybė valstybėje. Vienas mistiškiausių ir romantiškiausių Vilniaus rajonų. Tarsi spalvinga ir gyva sala, kur vis dar gyva tikroji romantikos dvasia, kur klesti tolerancija, kibirkščiuoja kūrybinė energija, trykšte trykšta įkvėpimas, „daromas“ menas, laužomi tabu ir stereotipai, o visa tai iš aukštybių ramiai ir atlaidžiai stebi pilkasparnis globėjas – Užupio angelas. Taip dažnai apibūdinamas nuo miesto Vilnios upės atskirtas Užupis.

Balandžio 1-oji – ypatinga diena kiekvienam užupiečiui. Menininkų „respublika“, turinti savo konstituciją, himną, kalendorių ir žemėlapį, prezidentą, premjerą, daugybę ambasadorių, karines pajėgas ir daug kitų dalykų sekmadienį minėjo savo nepriklausomybės 15-ąsias metines.

„Per tiek metų Užupio vaizdas ir gyvenimas pasikeitė labai smarkiai, bet esminė idėja išliko – esame už ir esame kitame krante. Jei nori patekti į Užupį, perbrisk visas savo upes: prieštaravimų, netikėjimo ir kitas, tada pateksi čia“, - apie tai, kad metai keitė Užupio vaizdą, bet idėja liko ta pati, kalbėjo menininkas Marius Abramavičius.

Švenčia, bet nepokštauja

Užsukus į Užupį, kur prie Meno inkubatoriaus besiburiuojantys puikiai nusiteikę užupiečiai ir svečiai susirinko švęsti, atrodė, jog ši respublika savo nepriklausomybę linkusi paminėti kur kas šilčiau ir iš širdies linksmiau, nei savąją mini pati Lietuva.

„Taip ir yra. Linksmumo energija. Mes ir sakome, jei esi gyvas, linksmas, turi tos energijos ir gali ja dalytis, visa kita yra išsprendžiama, visa kita yra juokai. Jei esi nelaimingas, prislėgtas, tave valdys kas tik norės. Linksmu, laimingu žmogumi manipuliuoti negalima. O šią dieną reikia švęsti“, - sakė geros energijos nestokojantis Užupio ambasadorius Tibete M.Abramavičius.

Balandžio 1-oji – ne tik Užupio nepriklausomybės, bet ir Melagių diena. Tačiau menininkas sakė, kad pokštų tą dieną Užupyje niekas nekrečia, nes į savo šventę jie žiūri rimtai.

„Mes taip rimtai žaidžiame, kad jokių pokštų nepriimame. Užupio respublika – rimtas sutvėrimas, galima juoktis, bet pokštų tokią dieną nekrečiame“, - juokdamasis kalbėjo M.Abramavičius.

Sveikino ir kauniečiai

Kad ir kaip ten būtų, pokštai pokštais, bet geros nuotaikos anapus Vilnios įsikūrusiame Užupyje sekmadienį tikrai netrūko. Šventei buvo parengta ilgiausia programa. Ant tiltų, vedančių į šią respubliką, darbavosi muitininkai. Stabdė atvažiuojančias mašinas, reikalavo atidaryti langus ir dėjo ant rankų štampus. O didžiulėmis baltomis vėliavomis su Užupio ženklu – ištiestu delnu – mojuojantys jaunuoliai kvietė visus užsukti ir kartu švęsti šią svarbią Užupiui dieną.

Prie Meno inkubatoriaus degė laužas, koncertavo muzikantai, rinkosi vietiniai ir respublikos svečiai. Užupiečių pasveikinti atvyko net kauniečiai – puošniai apsirėdę Kauno bendruomenių centrų atstovai. Užupio kavinės terasoje veikė kūrybingumo mokykla vaikams – kinas ir žaidimai.

18 val. prasidės iškilmingos eitynės nuo Užupio gimnazijos Angelo aikštės link. Joje vyks koncertas, skambės sveikinimo kalbos, himnas, dainos, nusivylimas, juokas, meilė, pagarba ir džiaugsmas. Iki pat vėlumos visi, gebantys ją priimti ir pernešti, dalysis „neapčiuopiama energija be skaitliukų“.

„Man ši šventė reiškia du dalykus: galiu susitikti su pažįstamais, kurių nemačiau metus, nes visi šią dieną būna čia. Kitas dalykas – kadangi esu Užupio ambasadorius pasaulio miestų gatvėse, priklauso čia būti ir dalyvauti. Taip pat tai puiki galimybė parodyti visiems, ką mokame, ką padarėme per metus, džiaugtis gyvenimu ir švęsti naujų metų dieną. Senovės Roma naujuosius metus švęsdavo kovo 1 d., mes juos švenčiame balandžio 1-ąją“, - sakė daug metų Užupyje gyvenantis muzikantas, vertėjas ir mažmožių dievas Nikodemas.