Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika visuomenės dėmesio sulaukdavo visais laikais. Versijų ir kalbų - daugybė. O kas gi buvo iš tikrųjų? Kokias paslaptis saugo Vilniaus arkikatedros požemiai? Kalbama, kad dabartinis bažnyčios pastatas stovi visai ne ten, kur stovėjo pirmoji šventykla.

Kalbindami istorikus ir tyrinėtojus istorijos pėdsakais leidosi Baltų Atlantidos interneto svetainės kūrėjai, pristatysiantys keturių dalių video reportažų ciklą „Tyrimai Šventaragio slėnyje“.

Kai kurie istorikai teigia, kad Šventaragyje (dabartinė Katedros aikštė - red. past.) kunigaikštis Gediminas pastatė ne tik Žemutinę pilį, bet ir Perkūno stabą, kuriam įrengė vietą Amžinajai ugniai kūrenti.
 
Lenkų istorikas Janas Duglošas XV a. rašė, kad 1387 m., Lietuvos krikšto metu, „karalius Jogaila liepė ugnį, vadintą Amžinąją, laikytą Vilniuje, svarbiausiame Lietuvos mieste ir sostinėje, saugotą žynio, jų kalba vadintą Znič (...),ir nuolat kurstomą malkomis dalyvaujant pagonims, užgesinti, o šventyklą ir altorių, ant kurio aukotos jai aukos, nugriauti“.

J. Duglošas dar priduria, kad „toje vietoje, kur buvo kūrenama ugnis, vadinta Amžinąja, pastatytas Katedros didysis altorius.

M.Strijkovskis taip pat nurodė, kad XIV a. Pilyje, Katedros vietoje, Jogaila liepęs užgesinti šventą ugnį ir „pagoniškąją šventyklą, kurioje stovėjo Perkūno stabas bei jo altoriai, nugriauti, bokštą su langu, pro kurį šventikai bei žyniai teikė apgaulingus atsakymus ir pranašaudavo ateitį, nuversti šventąjį mišką, kur yra arklidės ir patrankų liejykla (dabartinėje Tilto gatvėje - red. past.).

Iš metraščių sužinome,kad Gedimino pastatytos Žemutinės pilies viduje buvo ne tik didžiojo kunigaikščio buveinė, bet ir pagoniškojo kulto šventykla. Šventaragio slėnis apėmė didesnį plotą, ne tik Žemutinę pilį, bet ir dabartinį Tilto gatvės rajoną. Remdamasis M.Strijkovskio teiginiais, archeologas Adolfas Tautavičius teigė, kad „senųjų Vilniaus gyventojų kapinių - garsiojo Šventaragio slėnio-reiktų ieškoti anapus senosios (kairiosios) Vilnios šakos, dabartinėje Tilto gatvėje, Šv.Jurgio bažnyčios teritorijoje. Neatsitiktinai Vilniaus miestas iki antrojo krikščionybės įvedimo 1387 m. nesiplėtė į šią teritoriją.

Sarmatija.lt video medžiaga: