- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilėlių palaikus Vyriausybės komisija siūlo perlaidoti Bernardinų arba Rasų kapinėse Vilniuje, sako ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Yra pasirinktos dvi vietos: tai yra Rasų kapinės ir Bernardinų kapinės. Turėtumėme dar padiskutuoti kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, su istorikais antropologais bei archeologais ir padaryti abiejų vietų pasiūlymus, t.y. projektus su vizualizacijomis, tada dar kartelį diskusijoje, kartu su kitais Vyriausybės nariais, galutinai apsispręsti dėl perlaidojimo vietos“, – BNS po komisijos posėdžio sakė ministrė.
Anot jos, galutinai apsispręsti dėl sukilėlių perlaidojimo planuojama iki kitų metų metų kovo, bet, jos nuomone, kitame posėdyje, kuris bus gruodį, turėtų paaiškėti „prie kurios vietos krypstama“.
Ministrė taip pat tvirtino, kad ant Gedimino kalno surastų sukilėlių palaikų identifikavimas užtruks, todėl kitąmet jų greičiausiai nebus spėta perlaidoti.
„Realistiškai galvojame, kad 2019 metų pavasaris arba vasara būtų tinkamiausias laikas palaikų perlaidojimui ir monumento įprasminimui, įamžinimui“, – teigė ji.
Viena iš pasirinktų datų - kovo 22-oji, kuomet, istorikų duomenims, egzekucija įvykdyta vienam iš sukilėlių vadų Konstantinui Kalinauskui. 2019-aisiais nuo šios datos sukaktų 155 metai, kita alternatyva – 2019 metų vasara, minint sukilimo baigtį. „Vietą ir laiką, manau, su kitu posėdžiu identifikuosime“, – tvirtino ministrė.
Gedimino kalne šiuo metu archeologai jau šių metų vasarą identifikavo ir jau iškėlė 17 sukilėlių palaikų, tarp jų – vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, taip pat beveik neabejojama, jog rasti ir kito vado Konstantino Kalinausko palaikai, tačiau galutinai tai bus patvirtinta atlikus genetinius tyrimus.
L. Ruokytė-Jonsson BNS teigė, kad archeologinius kasinėjimus Gedimino kalno aikštelėje planuojama užbaigti iki balandžio pabaigos, įskaitant dar keturių sukilėlių palaikus, kurie, beveik neabejojama, turėtų būti palaidoti toje pačioje vietoje.
1863 – 1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.
Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z. Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K. Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Manoma, kad jų visų palaikai ir aptikti ant Gedimino kalno.
Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...