Kol prancūzai kino gurmanai laukia filmo „Oskaras ir ponia Rožė“ premjeros, Vilniuje jau kovo 12, 13 dienomis ir 31 dieną Klaipėdoje Lietuvos žiūrovams bus pristatyta unikali lyrinė komedija „Bučiuoju, Oskaras“.

Prancūzijoje filmą režisuoja pats apysakos autorius  Eric- Emmanuel Shmitt, o Lietuvoje spektaklį stato visoje Europoje garsus teatro režisierius Cezaris Graužinis. Apie šio režisieriaus darbus žino visi teatro mėgėjai nuo Helsinkio iki Atėnų, o pats režisierius į klausimą, kur šiuo metu gyvena, kartais atsako: „kelionėje“. Paradoksas ar ne, bet būdamas Helsinkio „Viirus“ teatro meno vadovu, jis gavo geriausio Graikijos režisieriaus titulą. Spektaklyje „Bučiuoju, Oskaras“ pamatysime Vlado Bagdono ir Cezario Graužinio mokinius: Julių Žalakevičių, Vytautą Kontrimą, Brigitą Arsobaitę, Paulių Čizinauską, Vilma Raubaitę ir Jovita Balčiūnaitę

Istorija populiari pasaulyje

Cezaris Graužinis pasakojo, kad kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė“ žino jau labai seniai ir visada nekantriai laukė progos, kada galės pagal šią medžiagą statyti spektaklį. Anot jo, šio kūrinio idėjos labai atitinka visos „cezario grupės“ ideologiją ir pasaulėžiūrą. Oskaro istorija yra labai populiari visame pasaulyje, visuose teatruose susilaukė neįtikėtinos sėkmės.

Režisierius teigė, kad žiūrovų į kategorijas neskirsto. Jo manymu, toks elgesys yra manipuliavimas žiūrovais. „Mūsų tikslas – kurti patraukliai, bet kuriam žmogui, kuris ateis pažiūrėti spektaklio. Esame vaidinę žmonėms užsienyje, kurie nesuprato, apie ką vyksta dialogai, tačiau suprato mūsų spektaklius. Taip pat manau, kad spektakliu liks sužavėti ir „Arabiškos nakties“ mylėtojai”, - sakė C. Graužinis.

Menas gimsta džiaugsme

„Cezario grupės“ lyderis pasakojo, kad spektaklis kuriamas iš džiaugsmo. „Mes kuriame iš džiaugsmo ir džiaugsmui. Išmokti džiaugtis gyvenimu – tai yra pats svarbiausias mūsų uždavinys. Repetuodami spektaklį „Bučiuoju, Oskaras“ mes daug juokiamės, linksminamės. Tikiu, kad taip sukuriame gerą energiją, kurią žiūrovai tikrai pajus atėję į spektaklius ir galbūt parsineš tą džiaugsmą į savo namus”,- mintimis dalinosi menininkas.

Paklaustas, ar jis laužo stereotipą, kad menas gimsta iš kančios, režisierius nedvejodamas teigė, jog menas negimsta kančioje, bet priešingai džiaugsme. Cezario grupės įsitikinimu, viskas, kas vyksta repeticijų metu, galiausiai atsispindi spektaklyje, visa darbo etika: tarpusavio santykiai, darbo atmosfera, galiausiai virsta estetika.

Spektaklis „Bučiuoju, Oskaras“ – tai komiškas pasakojimas apie berniuką, kuris per 10 dienų nugyveno visą gyvenimą. Paklaustas, ar gali taip nutikti realybėje, režisierius sakė, kad gali būti taip, kad viena trumpa laimingo žmogaus diena gali būti verta viso kito žmogaus gyvenimo.