Kritusios būsto kainos ir didėjantys atlyginimai lėmė, kad nekilnojamojo turto sandorių šiais metais Vilniuje buvo daugiausiai tarp Baltijos šalių sostinių – tai rodo banko „Swedbank“ atlikti skaičiavimai. Nepaisant to, įpirkti būstą lietuviams sunkiau nei latviams ir estams, bet nuomos kainų kritimo ekonomistai taip pat neprognozuoja.

Augant nekilnojamojo turto pasiūlai, Vilniuje – vieninteliame iš Baltijos šalių sostinių – būsto kainos šiais metais krito 4 procentais. Rygoje kainos kilo 5, Taline – 14 procentų.

Tai viena iš priežasčių, kodėl daugiausiai nekilnojamojo turto sandorių buvo Vilniuje – augimas siekė beveik 33 proc.

„Pagrindinė priežastis buvo gerokai sumažėjusios būsto paskolų palūkanų normos: jos per metus sumažėjo net 75 baziniais punktais ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2,6 proc. Tai buvo mažiausios [palūkanų normos] jau trečią ketvirtį iš eilės. Mažiausios tarp Baltijos šalių“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Nepaisant to, kad sandorių šiemet Vilniuje buvo daugiausiai, lietuviams sunkiau įpirkti būstą nei latviams ar estams. Tam įtakos turi lėčiausiai augantys atlyginimai tarp visų trijų kaimynių.

Ekonomistai pastebi, kad šiuo metu pirkti būstą lietuviams ir apsimoka labiau, nei nuomoti, nes Vilniuje didėja nuomos pajamingumas. Nors nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad ne visada reikia remtis kaina.

„Nuomos pajamingumas, kuris Kaune viršija 8, Vilniuje siekia 6,6 proc. rodo, kad šiuo metu ir greičiausiai artimiausius keletą metų išliks tokia tendencija: finansiškai labiau apsimokės butą pirkti, ne nuomoti, nes būsto palūkanų norma siekia daugiau nei 2,5 proc., tad per metus būsto paskolai sumokėtume maždaug 2–3 proc. būsto vertės, o nuomos atveju – 6–8 proc. to būsto vertės“, – kalba „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė V. Šečkutė.

„Bankui, žinoma, yra interesas, kad žmonės pirktų būstą ir jį turėtų, bet jei pasižiūrėtume pasaulines tendencijas, [pamatytume, kad] išsivysčiusiose šalyse būstas yra nuomojamas. Tai reiškia, kad laisvės ir galimybės judėti“, – kalba „RE/MAX Lietuvos“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas.

Mažiausios būsto kainos išlieka vidutinio dydžio Lietuvos miestuose.

Dėl mažos paklausos, pavyzdžiui, Alytuje, Panevėžyje ar Šiauliuose perkamumo indeksas didesnis kelis kartus, tačiau kainos nekrenta pajūryje.