Tai jau tradicija tampanti Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus inicijuota akcija: gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis jau galima rasti Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų ir Totorių gatvėse.

„Sveikinu  žydų bendruomenę, kuriai Vilnius yra vis draugiškesni  namai. Ši nedidelė simbolinė lentelė parodo mūsų visų svetingumą, draugiškumą, taikingumą ir kitas vertybes, svarbias  kiekvienam geram miestui.  Vilnius nuo seno buvo žymus tradicinės žydų kultūros centras, kuriame prieškariu gyveno net 40 proc. žydų. Anuomet net buvo paplitęs žydų posakis: uždarbio važiuok į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Turime tai išlaikyti ir puoselėti. Išmintis ir draugiškumas yra tai, ką tikrai  galime lengvai puoselėti mūsų  visų mylimame Vilniuje, kuriame net 98 procentai gyventojų yra patenkinti gyvenimu,“ – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 m. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI a. pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.

Žydų gatvės lentelė sukurta dviem kalbomis,  nes Lietuvos žydų kultūroje buvo vartojamos abi kalbos: jidiš – istorinė šnekamoji  Lietuvos žydų kalba ir hebrajų – sakrali, maldai, švietimui vartota kalba.  Vilnių lankantiems miesto svečiams bus atpažįstama ir aktuali hebrajų kalba, o užrašas jidiš kalba bus itin brangus Lietuvos žydams, kurių dešimt procentų yra išsaugoję jidiš kalbą.

Meninio gatvės akcento atidengimo ceremonijoje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas,  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky pastebėjo, kad nors lentelė ir mažytė, tačiau kokia simboliška, artėjant rugsėjo 23-iajai, Lietuvos žydų genocido dienai: „Šiandien susirinkome džiaugtis. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kada nors Žydų gatvė Vilniuje bus pažymėta יידישע גאס  ir רחוב היהודים. Šie rašmenys yra mūsų kultūros, mūsų meilės Vilniui dalis“,  – dėkojo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky. 

Lietuvoje gyvena apie 5 tūkstančiai žydų. Į simbolinės lentelės atidengimą Vilniuje susirinkusiai bendruomenei koncertavo žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech" dainininkė, kuri atliko  populiarią žydų dainą apie gatvelę, kuri simbolizuoja šilumą ir viltį. Šventės dalyviai vaišinosi žydiškais riestainiais beigeliais, kurie jidiš kalba vadinami beygl.

„Tai išties istorinė diena, praėjus 75 metams po to, kai šioje gatvėje veikė Vilniaus getas. Tai svarbus atmintinas dalykas, bet taip pat šiandien yra puiki proga prisiminti ir tai, kaip turiningai ir turtingai gyveno žydai Vilniuje, kalbėjo savo kalba, skaitė ir mokėsi hebrajų kalba. Dėkoju Vilniaus merui ir savivaldybei už pastangas išsaugoti žydų kultūros paveldą.“ – sakė Izraelio valstybės ambasadorius A. Maimonas.

Gatvės eksterjero elementus hebrajų ir jidiš kalbomis sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis ir fakulteto lektorius Mindaugas Užkuraitis su studentų komanda.

Pati pirmoji lentelė Vilniuje su islandišku užrašu šiemet atsirado Islandijos gatvėje, vėliau angliškas gatvės puošybos elementas atidengtas Vašingtono skvere, šį mėnesį atidengtos Varšuvos, Rusų, Totorių gatvių simbolinės lentelės lenkų ir rusų kalbomis. Artimiausiu metu tokių gatves puošiančių ženklų atsiras ir kitose sostinės gatvėse, kurios kadaise buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją susitelkusių bendruomenių vardais. Spalio 3 d. bus  atidengtas Vokiečių gatvę papuošiantis meninis akcentas Vokiečių gatvėje.

Tikimasi, kad ši draugiška akcija įkvėps vilniečius būti dar tolerantiškesniems, atviresniems ir parodyti daugiau pagarbos visiems įsikūrusiems mieste, kuris nuo seno garsėjo įvairių kultūrų dialogais.