Jau tapo tradicija, kad artėjant naujam šildymo sezonui vėl suintensyvėja kalbos apie perėjimą prie biokuro ir šilumos kainų mažinimą. Šį kartą Vilniaus savivaldybė obuoliauti susiruošė su "Lietuvos energija" (LE).

Kaina išaugo

Dar tuometė AB Visagino atominė elektrinė (dabar "Lietuvos energija") dėl Vilniaus elektrinės projekto ketinimų protokolą pasirašė su bendrove "Fortum Heat Lietuva", ir protokolas neatšauktas. Tačiau LE partnere bandanti tapti Vilniaus miesto savivaldybė konkurencinės kovos nesibaimina.

Pavasarį Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko pateiktas pasiūlymas LE jau turi griaučius. Vilniaus šilumos ūkį išsinuomojusi bendrovė "Dalkia" stumiama į šoną, o sostinės 3-iąją termofikacinę elektrinę planuojama paversti biokuro konversijos elektrine.

Tiesa, 2010 m. "Dalkia" siūlė įgyvendinti panašų projektą, kurio vertė būtų buvusi 640 mln. litų. Tačiau Vilniaus miesto taryba šį projektą atmetė. Šiuo metu naujo LE braižomo projekto kaina dar neaiški, nes vykdoma galimybių studija. Vis dėlto preliminari suma būtų gerokai didesnė – iki 800 mln. litų.

Projekto atstovai teigia, kad sėkmingai įgyvendinus projektą šilumos energijos kaina galutiniams vartotojams pigtų 20 proc., nes savikaina už kilovatvalandę sumažėtų nuo 17 iki 10 ar 11 centų.

Kuris projektas pranašesnis?

"Jų siūlomas projektas apėmė 2-ąją ir 3-iąją elektrines. Projektas iš esmės toks pat", – sakė Vilniaus mero patarėjas energetikos klausimais Martynas Nagevičius.

Pasak jo, jei būtų įgyvendintas projektas ir būtų sukurta nauja elektrinė, vieno blokų galia būtų 180 MW elektros gamybos ir daugiau nei 300 MW šilumos energijos. Tiesa, "Dalkia" siūlė prie biokuro pervesti vieną bloką. Bloko naudingasis veikimas būtų 482 MW (iš jų 180 MW elektra), 550 MW – paduodamo kuro galia.

"Dalkia" su "Vilniaus energija" nuomos sutartį yra sudariusi dar 2002 m. ir ji galioja iki 2017 m., būtent iki tada, kai, planams klostantis sėkmingai, būtų įgyvendintas LE kogeneracinės elektrinės projektas.

"Yra toks susitarimas ir "Vilniaus energija" nekelia ypatingų problemų, geranoriškai leidžia elektrinę perduoti", – teigė M.Nagevičius.

Brangios dujos išliks

Naujoji elektrinė energiją gamintų visus metus: ir šildymo, ir vasaros sezonu. Pagal LE planus ir skaičiavimus naujoji elektrinė pagamintų šiek tiek daugiau nei 46 proc. visos pagaminamos šilumos Vilniaus miestui. O šaltuoju metų laiku, žiemą, kaip manoma, kitą reikalingos energijos dalį galėtų pagaminti mažieji nereguliuojami gamintojai. Skaičiuojama, kad jiems tektų apie 34 proc. visos miestui pagaminamos energijos.

"Yra vienas nedidelis 2-osios elektrinės blokas. Esant labai šaltam orui, būtų galima ir dujomis kūrenti, nes pajėgumai dar likę", – likusių 20 proc. spragą komentavo M.Nagevičius.
Pasak jo, pagal numatomas galias elektrinė pagamintų ir 10 proc. miestui reikiamos elektros energijos.

Viltis – ES parama

Nors Vilniaus savivaldybė ir veržiasi kartu su LE įgyvendinti elektrinės projektą, lėšų miestas neturi. Tiesa, savivaldybės įnašas būtų turtinis.

"Savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams priklauso Vilniaus šilumos tinklų turtas, kuris šiuo metu valdomas "Vilniaus energijos". Vilniaus šilumos tinklai įkurtų antrinę įmonę, kuriai perduotų dalį savo turto, – kalbama būtent apie 3-iosios elektrinės turtą", – aiškino M.Nagevičius.

LE šiuo atveju prie projekto prisidėtų pinigais, kurie reikalingi elektrinės rekonstrukcijai. Pagal turtą ir įneštų pinigų santykį abu dalininkai pasidalytų ir naujosios įmonės akcijas.

Kas apmokės milžiniškas investicijas, kurios būtinos pereinant prie biokuro? Norint, kad Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje pagamintos elektros kaina atitiktų realią rinkos kainą, o šilumos energija būtų pigesnė, būtina nemaža ES parama.

"Bendradarbiaujama su Vyriausybe ir Vyriausybė labai geranoriškai žiūri. Tik klausimas, kokio intensyvumo subsidija bus reikalinga, kad projektas būtų patrauklus ne tik šilumos gamintojui, bet ir investuotojui", – aiškino M.Nagevičius.

Jeigu parama nebūtų gauta ir investicijos būtų privataus kapitalo, skolas reikėtų grąžinti. Būtent tai ir neleistų šilumos energijos tiekti konkurencinga kaina.

Šiuo metu skaičiuojama, kad preliminariai iš struktūrinių fondų lėšų reikėtų gauti pusę projekto vertės paramos, t. y. 50 proc. projekto finansavimo. Kol kas dar nežinoma, kiek pinigų bus skirta energetikos sektoriui. Tačiau projekto iniciatoriai šiuo klausimu irgi svarsto optimistiškai: pastaruoju metu itin didelį palaikymą biokuro projektams išsako ir šalies premjeras.

Valdas Lukoševičius

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas

Tai įmanoma, žinoma, jeigu elektrinė turės arba dirbtinį, arba rinkos pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu. Elektrinė dirbdama vasarą ir žiemą maždaug ir pagamintų reikiamos energijos kiekį. Vasarą reikia nuo 50 iki 100 MW o žiemą – iki 1000 MW. Visada taip būna: vasarą perteklius, o žiemą trūksta.

Kitų alternatyvų šiuo metu turbūt nėra. Visa Europa naudoja tik dujas, nes ES šalys centralizuoto šilumos tiekimo beveik neturi. O, pavyzdžiui, skandinavai ir mes turime centralizuotus šilumos tiekimo tinklus ir galime deginti tokį prastą kurą kaip biokuras, durpės, atliekos. Mes privalome išnaudoti šitą pranašumą, o ne diskutuoti.

2-ojoje arba 3-iojoje elektrinėje be jokių problemų labai kokybiškai sudegintume tą kurą. Tik klausimas, kodėl iki šiol to nedarėme. Kadangi kalbama apie šilumos ir elektros gamybą, tikrai yra pranašumas, kad mes neišmetame šilumos į orą, kaip visi daro Europoje, o panaudojame prasmingai. Kai žiemą trūks, tada reikės prisidurti ir mažoms katilinėms. Biokuras pigus, bet brangios investicijos. Dujos lieka, jeigu tik įvyktų toks stebuklas, kad jos atpigtų, visi su malonu degins dujas ir pasilaikys tą biokurą ateičiai.

Šilumos poreikis mažės, jei renovacija rimtai pajudės, – tada tos energijos tikrai užteks. Dabartinio vieno bloko galia yra 300 MW deginant dujas. Tačiau jei būtų pereita prie biokuro deginimo, trečdalį galios prarastų. Bet čia techninės detalės, kurios nėra esminės. Daug svarbiau yra kokiomis kainomis tą projektą įgyvendintų, nes investicijas reikės susigrąžinti, – nuo to ir priklausys šilumos kaina. Jeigu bus prasmingai panaudoti europiniai pinigai ir jų nereikės grąžinti, tada šilumos kaina iš karto atpigs pastačius tokį objektą.