- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-metį, Vilniuje, pastato Didžioji g. 17/1 lange, įrengta informacinė vitrina, pasakojanti apie Vilniaus getą 1941–1943 m.
Minėtame pastate įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Į Stiklių gatvę išeinančio pastato lange įrengtoje vitrinoje eksponuojamas Irinos Guzenberg sudarytas Vilniaus geto planas, lietuvių ir anglų kalbomis parengta informacija ir monitoriuje nuolat besisukanti virtuali paroda. Parodoje panaudotos Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomos nuotraukos ir dokumentai, kurie suskirstyti į keturias temas: „Suvaržymų pradžia“, „Geto įkūrimas“, „Gyvenimas gete“ ir „Geto likvidavimas“.
Didžiosios ir Stiklių gatvių kampe esantis pastatas glaudžiai susijęs su Vilniaus žydų tragedija nacių okupacijos metais. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, likus savaitei iki Vilniaus žydų suvarymo į getą, 1941 m. rugpjūčio 31 d., du civiliai apsirengę vyrai užėjo į vieną šio namo butų ir pro jo langą iššovė į kitoje gatvės pusėje, prie įėjimo į „Pano“ kino teatrą, stovėjusius vokiečių kareivius. Vėliau tie patys vyrai išbėgo į gatvę šaukdami, kad šaudė name gyvenę žydai. Kartu su vokiečių kareiviais jie įsibrovė į žydų butą ir išsitempę du žmones sušaudė juos vietoje. Tai buvo signalas pradėti pogromą ir suimti Stiklių, Mėsinių, Gaono, Žydų, dalies Vokiečių, Strašūno, Šiaulių ir Ligoninės gatvių gyventojus žydus.
Areštų banga truko dvi dienas. Tūkstančiai suimtųjų žydų buvo varomi į Lukiškių kalėjimą, o vėliau į Panerius ir ten sušaudyti. Rugpjūčio 31-osios dienos akcija buvo pavadinta „Didžiąja provokacija“, nes, kaip parodė vėlesni įvykiai, ja buvo siekiama paruošti senamiesčio rajoną būsimam žydų getui.
Vilniaus getas buvo įsteigtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Jame gyveno apie 40 tūkst. įkalintų žydų. Iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta daugiau nei pusė iki karo Vilniaus mieste gyvenusių žydų.
Vokietijai nepavykus laimėti „žaibo karo“ prieš Sovietų Sąjungą ir išaugus darbo jėgos poreikiui, 1941 m. gruodį–1943 m. kovą masinės geto kalinių žudynės nebuvo vykdomos.
Vilniaus getas okupacinės valdžios buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Tomis dienomis į Estijos, Latvijos ir kitų šalių darbo ir koncentracijos stovyklas buvo išvežta apie 14 tūkst. Vilniaus geto kalinių. Vilniaus mieste dar buvo palikta dirbti įvairiose vokiečiams svarbiose įstaigose 2–3 tūkst. žydų, kurie buvo išžudyti pirmomis 1944 m. liepos dienomis, kai prie sostinės priartėjo Raudonoji armija.
Karą ir nacistinę okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst. Vilniaus miesto žydų. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, pradėtas žydų genocido aukų atminimo įamžinimas.
1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku rugsėjo 23-ioji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos žydų genocido diena. Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-metį, 2013 m. paskelbti Vilniaus geto atminimo metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...