Pagerins eismo sąlygas

„Didžioji dalis miestiečių gyvena šiaurės vakarinėje dalyje, didžioji dalis srauto automobilių atvyksta pro šią pusę. Labai natūralu, kad visiems žmonėms aplinkui bus nauda pasinaudoti šiuo aplinkkeliu. (...) Galbūt kažkas nustebs, kad gale aplinkkelio ties Ukmergės gatve bus šviesoforas, bet nesklandumų įvažiuoti ar išvažiuoti iš aplinkkelio nebus“, - po aplinkkelio atidarymo ceremonijos žurnalistams sakė R.Šimašius.

Aplinkkelio pabaigoje ties Ukmergės gatve įrengtas šviesoforas sulaukė visuomenės nepasitenkinimo - manoma, kad jis sukels spūsčių. Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža anksčiau žiniasklaidai sakė, jog šviesoforas įrengtas, norint Ukmergės gatvėje sumažinti vilkikų srautą.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kritikavo sprendimą įrengti šviesoforą - jo teigimu, nepavyko įtikinti dabartinės miesto valdžios toje vietoje pastatyti požeminį tunelį. Anot A.Zuoko, dėl šviesoforo susidarys naujos spūstys ir šią problemą anksčiau ar vėliau teks kažkaip spręsti.

Pasak Vilniaus savivaldybės, aplinkkeliu per parą važiuos vidutiniškai 65 tūkst. žmonių ir maždaug 33 tūkst. automobilių, arba 2,5 tūkst. per valandą. Aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, tačiau bus išimčių - kai kuriuose ruožuose dėl saugumo bus leidžiamas 70 kilometrų maksimalus greitis.

Pagrindinės aplinkkelio statybos rangovės, bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sakė, jog aplinkkelį pavyko baigti anksčiau, siekiant baigiamųjų jo darbų neatidėti žiemai.

„Dėl teismų darbų pradžia nusikėlė, o 2017 metų pirmasis ketvirtis yra neparankus statyboms, nes būtų dar žiema ir baigiamuosius darbus būtų buvę sudėtinga organizuoti. Pavyzdžiui, asfalto klojimas ar viaduko izioliacijų įrengimas reikalauja gerų oro sąlygų. Teko organizuoti viską, kad darbai būtų pabaigti greičiau, telkiant papildomas pajėgas, mokant papildomai už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais“, - BNS sakė A. Rusevičius.

Per pusantrų metų pastatytas naujas kelias sujungė magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys.

Nuo 2015-ųjų liepos kelią statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės. Bendras Vilniaus vakarinio aplinkkelio ilgis - 12,6 km.

Statant trečiąją aplinkkelio atkarpą, įrengta 1 estakada, 5 automobilių ir vienas pėsčiųjų viadukas, apie 1260 šviestuvų, apie 600 kelio ženklų, paklota beveik 15 km vamzdžių, beveik 14 km metalinių atitvarų, rekonstruojant elektros liniją, nutiesta beveik 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.

84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet gautą „OP Corporate Bank“ 27,6 mln. eurų paskolą.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra vis Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė - apie 204 mln. eurų.

Planuojami nauji aplinkkeliai

Vilniuje nutiesus pietinį ir vakarinį aplinkkelius, jau planuojami nauji aplinkkeliai - jau galvojama apie šiaurinį aplinkkelį nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio bei išorinio pietinio aplinkkelio tęsinį - nuo Kirtimų ir Eišiškių gatvių sankryžos iki Lydos kelio, sako Automobilių kelių direkcijos vadovas.