Iš skolų neišlendanti Vilniaus savivaldybė statys romams namus (papildyta)

Vilniaus miesto valdžia audžia planus sutvarkyti romų teritoriją: panaudai skirti apie 7,6 ha valstybinės žemės, nugriauti nelegaliai suręstas lūšnas ir jų vietoje pastatyti apie 50 naujų namukų.

Tabore - modernios investicijos

Šiuo metu įvairių šaltinių duomenimis Kirtimuose gyvena apie 500 romų. Prie valstybinio miško įsikūrusiame tabore tėra du legaliai pastatyti namai, likusieji, kurių kelios dešimtys, suręsti savavališkai ant valstybinės žemės.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė siekia iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos panaudai gauti romų savavališkai užimtą 7,6 ha žemę ir ją keleriems metams, o gal ir visai dešimčiai, suteikti romų bendruomenei. Jei pavyktų išspręsti žemės klausimą, ketinama imtis grandiozinių taboro pertvarkų: įvesti vandentiekį, nuotekų tinklus, sutvarkyti kelius, o vietoje savavališkai suręstų lūšnų Europos Sąjungos lėšomis pastatyti apie pusšimtį identiškų namukų, pritaikytų gyventi ir šaltu metų laiku.

„Buvome susitikę su Vilniaus romų bendruomenės atstovais. Jie lyg ir su tuo sutinka. Tiesa, kiekvieno susitikimo metu jų nuomonės truputį keičiasi: vieną kartą lyg ir sutinka visus nelegalius namelius griauti, kitą kartą - tik du ar tris, kurie jau netinkami gyventi. Kiek šiandien yra nelegaliai suręstų statinių - negaliu pasakyti. Skaičius kiekvieną dieną keičiasi. Jeigu vakar buvo, pavyzdžiui, dvidešimt lūšnų, tai nenustebčiau, kad jų šiandien būtų jau dvidešimt dvi“, - sakė Vilniaus merą pavaduojantis vicemeras Stanislovas Šriūbėnas.

Taboro žemės klausimą ketinama išspręsti iki rugsėjo vidurio. Galimi du variantai: arba Vilniaus apskrities viršininko administracija suteiks žemę savivaldybei panaudos teisėmis, arba Kirtimuose esančius sklypus, kuriuose kadaise buvo rėžiniai kaimai, skirs nuosavybės teisių atkūrimui.

Kuo išskirtiniai Vilniaus romai?

Kuo romų bendruomenė, besiverčianti narkotinių medžiagų prekyba bei pasižyminti veltėdišku gyvenimo būdu, nusipelnė milijoninių investicijų - miesto valdžia atsakyti negalėjo. S.Šriūbėnas tenumykė apie kitokias jų tradicijas, netipinį gyvenimo būdą. Tačiau siūlydama romams naujus būstus, kurių vieno statyba miestui atsieitų apie 25 tūkst. litų, valdžia tikina nesudaranti jiems išskirtinių sąlygų. Kodėl būtent romų bendruomenei, o ne kitoms tautinėms mažumoms ar socialiai remtinoms šeimoms skiriamas toks dėmesys - atsakymo taip pat nėra.

Šiai bendruomenei Vilniaus miesto valdžia ir taip kasmet skiria po kelias dešimtis tūkstančių litų taboro tvarkymui. Per pastaruosius trejus metus iš miesto biudžeto atriekta apie 120 tūkst. litų, už kuriuos tvarkomi keliukai, įrengtos keturios vandens kolonėlės, kurių dvi jau sugadintos, įvestas bevielis interneto ryšys. Taip pat kasmet tiekiamos malkos, skiriami socialiniai butai eilėse stovinčioms šeimoms.

Tačiau romų bendruomenei to negana. Ji valdžios prašiusi ir daugia privilegijų. Pavyzdžiui, prašoma miesto apmokėti sąskaitas už romų komunalines paslaugas, už Vilniaus skirti apie 10-50 ha žemės sklypą, kad kelios šeimos galėtų verstis gyvulininkyste. Šių prašymų Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžė neketinanti tenkinti.

Tačiau su vienu siūlymu sutikusi: romams ketinama panaudos teisėmis perleisti greta taboro esančią tuščią policijos būdelę. Mat policijos pareigūnai iš jos, ne kartą naktį liepsnojusios, jau prieš kelerius metus išsidanginę. Būdelėje romų bendruomenė ketina įsteigti kebabinę.

„Jie nori patys užsiimti verslu, ruošti maistą. Jeigu romų bendruomenės atstovai raštu užtikrins, kad ten vyks legalus verslas, kur dirbs jų žmonės, metams pabandymui leisime pagal panaudą tai daryti“, - sakė S.Šriūbėnas.

Romai: mums būtina valstybės pagalba

Romų bendruomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad be valstybės pagalbos nė viena jų šeima negali padoriau įsikurti. Romai dėl specifinio gyvenimo būdo visuomenės diskriminuojami visose Europos šalyje, jiems sunkiau susirasti darbą, dėl to šeimų pajamos gana menkos. Iš turimų lėšų nei žemės sklypo neįpirksi, nei pasirūpinsi namo statybai būtinais leidimais. O įteisinti esamų lūšnelių romai negali, nes neatitinka higienos normų. Nė vienoje jų nėra centralizuotos vandentiekio, nuotėkų tinklų, būstai kūrenami kietuoju kuru.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja tikino, kad taboro žemės klausimas – viena opiausių bendruomenės problemų. Esą jeigu bendruomenei pavyktų iš savivaldybės gauti 7,6 ha teritoriją panaudos teisėmis, šeimos nebelauktų ir ES paramos, pačios imtų savo būstus renovuoti.

„Kiek bandė šeimos įregistruoti savo namelius, viskas atsiremdavo į sanitarinių normų neatitikimą. Žemės niekas neskirsto. Jeigu pavyks gauti žemę panaudos teisėmis, tos šeimos, kurioms pakanka pašalpų, kurios užsidirba kažkiek pinigėlių, galės nebijodami renovuotis savo namelius. Nes dabar žmonės bijo, kad kas nors ateis ir juos nugriaus“, - sakė S.Novopolskaja.

***

Portalas primena, kad Vilniaus savivaldybė romams jau turėjo sumokėti tūkstančius litų už nugriautus šių pastatus Kirtimų tabore. Mat liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino dvidešimties romų taboro gyventojų prašymą dėl 2004 m. gruodžio 2–3 d. Vilniaus savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jiems atlyginti neturtinę žalą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių