Už skaidrumą kovojantys visuomenininkai siūlo Vilniui tapti pirmąja savivaldybe, kuri leistų bendruomenei spręsti dėl tam tikros biudžeto lėšų dalies panaudojimo, o patiems politikams siūloma viešinti visus susitikimus su interesų grupėmis.

Su naujuoju meru Remigijumi Šimašiumi susitikęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas BNS sakė, kad dėl dalies biudžeto panaudojimo galėtų spręsti seniūnijos su vietos bendruomene.

„Pavyzdžiui, yra nuspręsta, kad keliasdešimt tūkstančių eurų bus išleista konkretaus miesto rajono tvarkymui. Tuomet to rajono bendruomenė galėtų su seniūnų, su bendruomenės pagalba nuspręsti, ką pirmiausia reikėtų sutvarkyti: ar tai yra keliai, šaligatviai, žaidimų aikštelės, ar tai yra perėjos. Tai būtų galima daryti apklausiant visuomenę biuleteniais ar internete, būtų nuspręsta, kuriuos, tarkime, tris projektus galima įgyvendinti. Tai darai atskaitingai, pateiki sąmatas, kaštus, bendruomenė gali vertinti, ar projektas padarytas tinkamai“, - teigė S.Muravjovas.

Jis pasidžiaugė pozityviu susitikimu ir teigė, kad palaikys diskusiją su mero patarėjais.

Susitikime „Transparency International“ atstovai pasiūlė iš anksto viešinti, su kokiomis interesų grupėmis susitinka visi jos tarybos nariai, administracijos vadovai, iš anksto skelbti susitikimų darbotvarkes ir viešai teikti prisidėjusių prie svarstytų projektų asmenų sąrašą. Taip, nevyriausybininkų nuomone, būtų užtikrinta skaidresnė lobistinė veikla, o miestiečiai žinotų apie įtakos darymą sprendimų priėmėjams.

Meras R.Šimašius teigė, kad šiuo metu jau vykdomas įvairių savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių duomenų viešinimas ir siekiama, kad dar daugiau jų taptų atviri visuomenei.

„Jau pradėjome viešinti Savivaldybės padalinių vykdytus mažos vertės pirkimus, vadovų darbotvarkes, kuriose deklaruojame visus savo susitikimus su interesų grupių atstovais, ir laukiame siūlymų - ką galėtume daryti geriau ir daugiau”, - pranšime spaudai teigė meras.

S.Muravjovas taip pat pripažino gavęs patikinimą, kad ne tik atskiri tarybos nariai, bet ir pats meras ir administracijos vadovai viešina visus susitikimus. Jis tai vertina teigiamai, tačiau įspėja, jog vien „procedūrinio skaidrumo“ neužtenka ir būtina realiai įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą.

„Matėme dabartinius pasiūlymus, manau, kad tai yra teigiamas žingsnis, tačiau noriu perspėti, kad labai lengva paskęsti vien procedūriniame skaidrume. Man atrodo, kad vietos savivaldos tikslas yra sugebėti įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą ir pakeisti gyventojų požiūrį, kiek jie savivaldybei rūpi ar nerūpi“, - BNS sakė organizacijos atstovas.

TILS atstovų teigimu, jų pasiūlymai paremti vadinamuoju „atvirųjų miestų“ principais, jais šiuo metu vadovaujasi Gdanskas Lenkijoje, Reikjavikas Islandijoje, Helsinkis Suomijoje, Čikaga ir Niujorkas JAV bei kiti didieji Europos ir pasaulio miestai.

Tuo metu galimybe gyventojams planuoti dalį savivaldybės biudžeto išlaidų, patiems atrinkti projektus ir stebėti jų įgyvendinimą esą jau naudojasi 40 Lenkijos savivaldybių.

Šių metų pradžioje TILS paskelbė Lietuvos savivaldybių skaidrumo rezultatus, kuriuose atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus miesto savivaldybė neskelbia, su kokiomis interesų grupėmis susitinka savivaldybės atstovai ir kas daro įtaką politikų priimamiems sprendimams. Tuomet nurodyta, kad savivaldybė taip pat neviešina dalies informacijos, susijusios su interesų konfliktais, pranešimų apie galimus korupcijos atvejus kanalais bei gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą.