Situacija: nėra kur pastatyti automobilio, nes nenumatė, kad jų bus tiek daug

Daugelis didžiųjų šalies miestų vairuotojų kas vakarą kovoja už vietą po gyvenamojo namo langais. Neradusieji erdvės savo transporto priemonę pastatyti tvarkingai dažnai palieka ją ant vejos ar sporto aikštelėje, nors tą daryti draudžia įstatymai. Specialistai sako, kad išeičių iš padėties yra, tačiau tautiečiams jos atrodo per sudėtingos.

Nepagalvojo, kad bus tiek automobilių

„Sovietmečiu šeimai buvo planuojama turėti iki vieno automobilio, o parkavimo vietų skaičius buvo dar mažesnis, paliekama daug žalių erdvių. Manyta, kad automobilis yra ne susisiekimo, bet prabangos priemonė, buvo skatinamas viešasis transportas“, – LRT.lt pasakoja technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Nepriklausomybės laikotarpiu esą į automobilių plėtros tendencijas taip pat nebuvo atsižvelgta, daugelis gyvenamųjų namų projektuotojų žaliose erdvėse stengėsi įterpti dar daugiau daugiabučių.

„Projektuotojai, architektai ir reikalavimus rengiantys specialistai galbūt nedraugavo su eismu ar neturėjo suvokimo, nenumatė, kad, statant naują namą, turi būti suprojektuotos aikštelės. Juk galėjo būti požeminės arba antžeminės“, – svarsto technikos mokslų daktaras.

Automobilių plėtra buvo sparti – lengvųjų automobilių skaičius 1000 gyventojų 1999-aisiais buvo 265, 2005-aisiais 450, o šiuo metu jis siekia apie 700 automobilių. „Tokios automobilių plėtros tikrai negalėjo numatyti dar prieš 50-70 metų miegamuosius rajonus planavę projektuotojai“, – tvirtina Vilniaus savivaldybės Eismo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Mokamomis aikštelėmis naudojasi žiemą

„Kadangi važinėjame senais laužais, tai ir statome bet kur“, – kritiškai į situaciją žiūri žurnalistas, laidos „Autopilotas“ vedėjas Ramūnas Fetingis. Jo nuomone, jei tautiečiai važinėtų naujesniais automobiliais, juos labiau saugotų ir, galbūt, transporto priemones laikytų mokomose automobilių stovėjimo aikštelėse.

„Jei senu automobiliu važinėji, tai kokia prasmė mokėti už jo statymą? Vadovaujamasi logika, kad jei nubrėš, tai nieko baisaus“, – tęsia R. Fetingis.

Savo ruožtu LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas mano, kad žmonės sunkiai atsisveikina su kiekvienu savo centu ir nevertina galimų patogumų pastatyti automobilį saugiai. „Apskritai kiekvienas nori įvažiuoti į laiptinę, dar geriau – į penktą aukštą. Jūs pastebėjote, kad visi žmonės nenori pajudinti kojų ir pastatyti automobilį toliau nei prie įėjimo“, – pažymi V. Vilūnas.

Mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse didžiuosiuose šalies miestuose mėnesio abonementų kainos svyruoja nuo 70 iki 150 Lt. Automobilių stovėjimą administruojančios įmonės direktorė Daiva Žemaitė tvirtina, kad miegamųjų rajonų gyventojai savo automobilius mokamose aikštelėse labiau linkę statyti šaltuoju metų laiku.

„Fiziniai asmenys naujas sutartis dažniau sudaro žiemos laikotarpiu, kai kiemuose nėra valomas sniegas ir stovėjimo vietų dar labiau sumažėja“, – LRT.lt tvirtina D. Žemaitė. 

Technikos mokslų daktaras V. Sadauskas mano, kad situacija pasikeistų, jei būtų griežtesnė automobilių stovėjimo kontrolė.

„Vilniuje, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, žmonės nenori mokėti už automobilio statymą. Mėgina pastatyti ten, kur nemokama. Jei kontroliuotų, kad gali statyti automobilį tik ten, kur leidžiama, o ne kur nedraudžiama, būtų kardinalus pasikeitimas“, – įsitikinęs V. Sadauskas.

Centrinėje miesto dalyje naktimis rinkliava nerenkama

Tačiau mokamos automobilio stovėjimo aikštelės – ne vienintelė išeitis. Anot T. Kamaičio, naktimis Vilniuje, centrinėje miesto dalyje, mokamose automobilių stovėjimo vietose rinkliava nėra renkama.

„Taip pat išduodami leidimai gyventojams automobilius statyti gatvėse, kuriose renkama rinkliava, ties jų gyvenamąja vieta. Miegamuosiuose rajonuose problema aktualesnė, aikštelės nesutalpina visų gyventojų automobilių, dažnai statoma net sporto aikštelėse, ant vejos“, – sako savivaldybės darbuotojas.

Vis dėlto miegamuosiuose rajonuose, įkūrus bendruomenę, galima įregistruoti sklypą ir jį sutvarkyti. „Tačiau gyventojai už savo lėšas susitvarkyti teritorijas taip pat nėra linkę, nors tokia galimybė numatyta“, - priduria T. Kamaitis.

Vis dėlto stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako užtraukia baudą nuo 100 iki 300 Lt.

LRT jau yra skelbusi, kad plėsti automobilių stovėjimo aikšteles Kauno valdžią ragino ir ugniagesiai. Anot jų, kilus gaisrui, jiems užstatytuose kiemuose sunku privažiuoti. Tuo metu Kauno savivaldybė yra žadėjusi parengti specialų automobilių saugyklų planą, tačiau lėšų automobilių stovėjimo aikštelėms praplėsti daugiabučių kiemuose gyventojai esą vis tiek turi ieškoti patys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

T.

T. portretas
Kauno valdžiai reikia pasimokyti iš Druskininkų-naujame rajone suprojektuotos ir įrengtos nemokamos aikštelės ne kiemuose,bet gatvėse iš dalies panaudojant žaliuosius plotus prie gatvių.Geriau tai daryti apgalvotai,planingai,nes vis tiek žalieji plotai kiemuose niokojami.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių