Daugiau nei metus be finansavimo gyvuojančiai Vilniaus futbolo komandai „Žalgiris“ sirgaliai surengė dar vieną akciją – siekdami surinkti lėšų jie surengė komandos relikvijų aukcioną.

Neužmiršo tik gerbėjai

Penktadienio vakarą virš „Alaus namų“ baro suplevėsavo Vilniaus „Žalgirio“ vėliava. Artėjant 19 val. šalia įėjimo stoviniavo būrys žmonių, kurių dauguma dėvėjo komandos sirgalių atributiką: žalius šalikus, marškinėlius. Tarsi ko lauktų, lyg svarbių rungtynių transliacijos.

Iš tiesų užsukus į patį barą į akis krito šalia scenos pastatytas milžiniškas ekranas, transliuojantis futbolo varžybas. Deja – tai tik kelių metų senumo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos legendinio Vilniaus „Žalgirio“ pergalės. Kadaise žiūrėdami šias rungtynes sirgaliai verkė iš laimės ir laistėsi alumi.

Vakar bare sėdinčių žmonių veidai tyso. Legendinė komanda merdi, nes ją užmiršo savininkai. Prieš trejus metus komandą įsigijęs milijonierius Vadimas Kastujevas nuo praėjusių metų birželio sėdi Maskvos „Matrosskaja tišina“ kalėjime už turto prievartavimą. Jo pažadai rasti lėšų metus atlyginimo negaunančiai komandai subliuško. Mat klubui per mėnesį išlaikyti reikia apie 40 tūkst. litų, tačiau tik sirgalių pastangomis per sezoną surenkama vos 70 tūkst. litų suma.

Nebe tokie dosnūs ir krizės purtomi rėmėjai . Liko tik sirgaliai ir subyrėti baigianti komanda. Joje – tik trys senieji žaidėjai, visiems gerai pažystami ne tik pagal marškinėlių numerį, bet ir iš veido. Likusi komandos dalis – žalias jaunimas.

„Atlyginimų nesulaukę geresni žaidėjai išsivažinėjo į aukščiausias, A lygos komandas. Dėl finansavimo trūkumo buvome priversti atsisakyti dalyvavimo aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, iš A smuktelėjome laipteliu žemiau, į I-ąją lygą. Dabar verčiamės jaunimu, kuris gali žaisti ir už ačiū. Vieni jų mokosi, pas tėvelius gyvena, šeimų neturi. Tokiai komandai mes nekeliame jokių didelių užduočių, svarbiausia išsaugoti Vilniaus „Žalgirį““, - sakė komandos treneris ir vienas iš steigėjų Mindaugas Čepas.

Per aukcioną surinkta 400 litų

Penktadienį „Alaus namuose“ surengto komandos sirgalių aukciono tikslai ir buvę – surinkti kiek įmanoma daugiau lėšų komandai paremti ir priminti sostinės gyventojams, kad Vilniaus „Žalgiris“ dar gyvas. Renginio metu buvo prekiaujama komandos atributika: marškinėliais, ženkliukas, puodeliais. Apmokestintas ir įėjimas į barą. Kaina lankytojui -10 litų.

Kita dalis – aukcionas, kurio metu už pora „Žalgirio“ komandos relikvijų gerbėjai paklojo apie 400 litų. Už 100 litų buvo parduotas prieš daugiau nei 20 metų išleistas plakatas su legendinių „Žalgirio“ žaidėjų atvaizdais ir parašais. Lygiai 300 litų paklota už knygelę „Žalgiris – 1988 m.“ taip pat su daugumos žaidėjų autografais. Ją įsigijo buvęs „Žalgirio“ klubo viceprezidentas Arvydas Šilys.

„Gal ir daugokai paklojau, bet komandai reikia padėti. O ir knygelė originali, jai daugiau nei 20 metų. Dauguma joje pristatomų žaidėjų – geri mano bičiuliai. Tai - mano komanda. Aš su jau pusę amžiaus. Kai buvau penkerių, mane tėtis pirmą kartą nuvedė į stadioną stebėti futbolo rungtynių. Nuo tada komanda tapo mano gyvenimo dalimi. Tai dalykas, kuris negali numirti. Ypač dabar reikia būti šalia komandos.“, - sakė A.Šilys.

Viltis tunelio gale?

Aukcionas – tik maža paskata komandai. Kad legendinis Vilniaus klubas iš tiesų atsistotų ant kojų ir sugrįžtų žaisti į Lietuvos futbolo aukščiausiąją lygą, jam būtina verslo ir miesto valdžios parama. Kadangi Vilniaus maisto savivaldybės biudžetas skylėtas, belieka dėl paramos kreiptis į privačias verslo struktūras.

Vilniaus „Žalgirio“ direktorius Mindaugas Kasperūnas patvirtino, kad nuo pat sezono pradžios ieškoma potencialių investuotojų, tačiau kol kas derybos dėl paramos tėra tik kalbų lygyje.

„Planų yra, bet jie dar nekonkretūs. Šiais metais daug kalbų buvo ir daug kosminių planų. Dėl to ne labai norėtųsi kažką daugiau atskleisti. Matot, dar nežinia, ar tie pokalbiai materializuosis. Galiu pasakyt tik tiek, kad su vienais verslininkais jau yra pasiektas preliminarus sutarimas dėl paramos komandai, dabar liko susitarti dėl skaičių. Tačiau palaukime ir pamatysime, ar pavyks“, - pasiūlė M.Kasperūnas.

Drąsuolė Bilevičiūtė
Nuo 1972 m  Vilniaus „Žalgirio“ gerbėja

Komanda dabar išlaikoma tik futbolo sirgalių ir niekas kitas negali padėti. Man tiesiog nesuprantama! Juk Lietuvoje yra tiek daug turtingų žmonių, tačiau jiems Lietuva visiškai nebrangi – aš taip galiu pasakyti. Ką jiems reiškia paaukoti kelis tūkstančius litų? Niekaip nesuprantu, kaip galima nemylėti savo komandos?
Aišku, suprantu, kad dabar Vilniaus „Žalgiris“ ne tas ir žaidėjai ne tie, bet vardas yra tas pats ir tą vardą mes privalome išlaikyti, privalome gerbti ir mylėti.

Vytaras Radzevičius
Sporto žurnalistas, aukciono „Žalgiriui“ paremti vedėjas

Visame pasaulyje sirgaliai lemia didelę dalį futbolo klubo gyvenimo. Anglijos komandų sirgaliai priversdavo ir savininkus pasikeisti ir akcijas kažkam parduoti. Aišku, ne Lietuvoje. Čia turime unikalų atvejį, kad su sportu visiškai nesusiję žmonės nustekeno klubą ir dabar piktybiškai jį ignoruoja.

Bet manau, kad gali atsirasi jėgų, kurios galėtų „Žalgirį“ prikelti, atgaivinti. Visa stiprybė pirmiausia slypi tuose žmonėse, kurie visą sezoną sugeba „Žalgirį“ vesti I lygoje. Tai - šventi žmonės, kurie šiais materialiais, vartotojiškais laikais sugeba tą daryti. Atsiras ir verslininkai, neabejotinai bus dedama daug pastangų, kad klubas atgytų, kad „Žalgiris“ vėl taptų tokiu, kokį mes įpratę matyti.

_______________________________________________________________________________
Faktai ir skaičiai:

Klubas buvo įkurtas 1947 m. Vieną sezoną Vilniaus ekipa vadinosi „Dinamo“ vardu.

Nuo 1948 iki 1961 m. – komandai buvo suteiktas „Spartako“ vardas.
 1962 m. klubas pavadintas „Žalgirio“ vardu.

Nuo 1947 iki 1989 m. klubas dalyvavo Tarybų Sąjungos čempionatuose.
1953 m. ekipa pirmą kartą rungtyniavo Aukščiausiame TSRS divizione.
Sėkimingiausiai TSRS čempionate „Žalgiriui“ susiklostė 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dniepro“.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Žalgiris persikėlė rungtyniauti į Lietuvos pirmenybes.

1990 m. kovo 9 d. komanda dar spėjo sužaisti vienerias TSRS aukščiausiojos lygos pirmenybes prieš Cernomorec Odessa, tačiau per tuos metus iš klubo pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai (liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas), klubas nelaimėjo nei pirmenybių, nei taurės.
Tačiau „Žalgiris“ iškovojo Lietuvos čempionų titulus 1991, 1992 ir 1997 m., taip pat penkis kartus laimėjo LFF taurę.
2009 m. dėl finansinių problemų ekipa iškrito iš aukščiausio šalies futbolo diviziono.