Šeštadienį su „Vilniaus diena“ - nemokamai į Radvilų rūmus | Diena.lt

Šeštadienį su „Vilniaus diena“ - nemokamai į Radvilų rūmus

Ar teko kada matyti servizus, vazas, kurie kadaise puošė Rusijos karūnuotų asmenų rūmus? O artimiau susipažinti su italų, ispanų, flamandų, olandų, austrų ir vokiečių tapyba? „Vilniaus diena“ siūlo išskirtinę galimybę visa tai išvysti nemokamai.

Karūnuotųjų servizai

Tik šiandien su balandžio 7-osios „Vilniaus dienos“ numeriu galite nemokamai apsilankyti Radvilų rūmų muziejuje, kur eksponuojamos dvi parodos: „Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas“ ir „Europos šalių dailė XVI-XIX a.“.

Pirmoje parodoje pristatoma apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Eksponuojamoje kolekcijoje pamatysite švytinčių carinės Rusijos meno pavyzdžių: servizų ansamblių, vazų, figūrinių kompozicijų, puošusių karūnuotų asmenų rūmų sales, kabinetus. Taip pat galėsite apžiūrėti ir agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revoliucinius pokyčius, replikas.

„Imperatoriškasis porceliano fabrikas Sankt Peterburge vadinamas rusų kultūros pažiba. Daugiau kaip pustrečio šimtmečio trunkanti jo veikla neatsiejama nuo Rusijos istorijos, o jo produkcija yra unikalus miesto porcelianinis metraštis. Rusų porceliano šedevrai, sukurti fabriko meistrų, dailininkų ir skulptorių, eksponuojami didžiuosiuose pasaulio muziejuose. Dėl teisės jų įsigyti kolekcininkai varžosi prestižiniuose „Sotheby“ ir „Christie“ aukcionuose“, – pasakojo meno projektų direktorė Svetlana Šabanova.

Sankt Peterburgo peizažai

Imperatoriškojo porceliano fabriko produkcija daugiau nei pusantro šimtmečio puošė Romanovų dvarų interjerus, kėlė visuotinį susižavėjimą sudėtingomis technologijomis, rafinuotu atlikimo meistriškumu. Po 1917 m. revoliucijos fabriko laboratorijoje buvo kuriamas kiek kitoks, orientuotas į šiandienos poreikius porcelianas, sovietų Rusijoje pripažintas kaip meninės kokybės etalonas.

Vėliau įmonė pradėjo gaivinti išskirtinio porceliano, gaminto klasikiniams interjerams ir šventinio stalo puošybai, kūrimo tradicijas. Aukščiausios kvalifikacijos meistrai ėmėsi atkurti žymiausius XVIII–XX a. kūrinius. Šiandien juos galima pamatyti fabriko muziejuje, tapusiame Ermitažo padaliniu.

Radvilų rūmuose eksponuojamą parodą papildo kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Eksponuojami 26 skirtingų epochų Rusijos dailininkų sukurti Sankt Peterburgo peizažai. Pasak grafikos rinkinio saugotojos Ilonos Mažeikienės, šlovingo Nevos miesto vaizdai tapo vienu populiariausių motyvų rusų grafikoje jau Petro I laikais, o XVIII a. viduryje, valdant imperatorei Jelizavetai, pamažu išsikristalizavo ir nacionalinė grafikos mokykla.

Italų baroko kūriniai

Lietuvos dailės muziejaus Vakarų Europos tapybos rinkinyje yra per 300 kūrinių, supažindinančių su italų, ispanų, flamandų, olandų, austrų ir vokiečių tapybos mokyklomis. Darbai atspindi dailės stilių kaitą nuo renesanso iki romantizmo ir realizmo. Radvilų rūmų muziejuje eksponuojamoje parodoje „Europos šalių dailė XVI-XIX a.“ pristatoma šios kolekcijos vertingiausioji dalis – 77 tapybos kūriniai.

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, vėlyvajam italų Renesansui parodoje atstovauja žymaus Kremonos tapytojo, garsios dailininkų dinastijos atstovo Antonio Campi paveikslėlis „Šventosios moterys prie Kristaus kapo“. Manierizmo – pereinamojo iš Renesanso į baroką laikotarpio – dailės bruožai ryškūs Romos tapytojo Marcello Venusti „Pietoje“, kuri nutapyta pagal Michelangelo Buonarroti piešinį.

Parodoje taip pat pamatysite vieno žymiausių Nyderlandų manieristų Bartholomaus Sprangerio paveikslą „Šv. Uršulė su kankinėmis“, italų baroko tapybos pavyzdžius – nežinomų XVII a. dailininkų nutapytas drobes „Šv. Benedikto gundymas“ ir „Šv. Abraomo auka“. Taip pat „Šv. Paulių Atsiskyrėlį“, kuris priskiriamas maištingajam Salvatorui Rosai. Vertas dėmesio Giovanni Ghisolfi peizažas „Draugija pajūryje“, Domenico Brandi „Peizažas su karvių banda“.

Olandų, prancūzų drobės

Ispanų tapybos kolekcijoje dėmesį patraukia Saragosos dailininko Francisco Ximenezo drobė „Šv. Marija Magdalietė“. Puikus austrų baroko pavyzdys – Johanno Michaelio Rottmayrio monumentali drobė „Lotas su dukterimis“.

Be italų ir ispanų, parodoje yra ir olandų dailininkų – Claeso Janszo van der Willigeno, Jano van Borcheloo, Dirko van Bergeno ir kt. – darbų. Jie įkvėpimo sėmėsi iš kasdienės aplinkos, tapė gimtinės peizažus, gyvūnus, natiurmortus, buitines ir batalines scenas.

Visiškai skirtinga tapybos mokykla Baroko epochoje susiformavo Prancūzijoje. Lietuvos dailės muziejaus rinkinyje – ir prancūzų dailininko Claude‘o Lorraino nežinomo pasekėjo nutapytas „Italijos gamtovaizdis su piemenimis“, du Gaspard‘o Dughet itališki peizažai, Jacques‘o Stellos mitologinė kompozicija „Sabinių pagrobimas“.

Kolekcijoje puikuojasi ir italo Giovanni Paolo Pannini drobė, kurioje įamžinti antikinės Romos griuvėsiai su Triumfo arka ir Cestijaus pirmine, taip pat Giambattistos Bassi drobė „Tivolio krioklys“. Klasicizmo epochai priskiriami prancūzo Jeano Laurent‘o Mosnier, vokiečio Carlo Christiano Vogelio von Vogelsteino, italo Lodovico Lipparini darbai. Klasicizmo ir romantizmo stilistika jungiasi austro Franzo Xavero Lampi tapytuose fantastiniuose peizažuose.

Akademizmo, romantizmo ir realizmo bruožų pastebima vokiečių Carlo Timoleono von Neffo ir Franzo Defreggerio, ispano Ramono Tusquetso y Maignon, belgo Ferdinando Marinuso, iš Rytprūsių kilusio Carlo Scherreso kūriniuose.


Šiame straipsnyje: Radvilų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių