Quantcast

Senamiestis nepasiduoda apžiojamas investuotojų

"Ateina investuotojai ir susikrauna pelną, nė piršto nepajudindami už savo sklypo ribų ir dažnai dar pablogindami gyvenimo sąlygas likusiems. Tai yra elementari vagystė. Bendruomenės kuria gėrį, o yra vartotojai, kurie nori tą gėrį tiesiog vartoti", – taip skandalingas sostinės senamiesčio statybas vertina skandalingas Sakalas Gorodeckis, Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos pirmininkas.

Visuomenė – prieš grandiozines statybas Vilniaus senamiestyje. O daugiabučius istorinėse vietose statantis verslas žmones kaltina kenkimu ir grasina, kad, sustabdžius darbus ir viską projektuojant iš naujo, projektų vystymas užsitęs metų metus.

Dar bus skandalų

Anot S.Gorodeckio, situacija dėl "Misionierių sodų", matome, sulaukė gana didelio atgarsio, nes ta kalva, ant kurios vyksta statybos, yra istorinė dominantė Vilniaus miesto senamiesčio kraštovaizdyje, ir staiga tą peizažą, kuris šimtmečiais buvo formuojamas, kažkas ima ir paima savo gaunamai pridėtinei vertei padidinti. Tačiau tokių diskusijas keliančių statybų paveldosauginėse Vilniaus teritorijose – ne viena, daugybė. Sostinės bendruomenių kantrybė senka, apie vis didėjančius nekilnojamojo turto vystytojų apetitus turėtume sužinoti jau netrukus.

„Savivaldybės atstovai daugeliu atvejų aiškios pozicijos, kad jiems tai nepatinka, nepasako – jie imituoja, kad reiškia nepasitenkinimą, - sako Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos pirmininkas. - Tačiau, net turėdami įrankius ir galėdami eiti į teismus, patys inicijuoti situacijos nagrinėjimą, to nedaro. Laukia, kol bendruomenė "susimes", pasisamdys advokatą ir pasiryš dalyvauti teisminiame procese. O tada savivaldybė turės argumentą tiek vienai, tiek kitai pusei: toks gi buvo teismo sprendimas. Zarasų g. 15 "Užupio monstro" byloje Vilniaus savivaldybės teisininkė palaikė argumentą, kad iš viso bendruomenė negali ginti viešojo intereso, siekdama ją pašalinti iš proceso.

Dabar stebime situaciją, kai savivaldybė kai kuriems projektams išduoda statybos leidimus, o vėliau susiima už galvos: oi, kaip čia atsitiko, neapsižiūrėjome. Tyčia taip daroma ar netyčia – ne man spręsti. Yra atitinkamos institucijos, tegu nagrinėja. Bet jie patys save įvaro į kampą. Profesionalus miesto architektas, ko gero, to neleistų. Tad aš beveik tikras, kad yra politikų spaudimas jam padaryti taip, kaip reikia, o po to vyksta vaidinimas, kad čia netyčia suklysta.“

Pricipingumas - ginklas

S.Gorodeckis neabejoja, kad sustabdžius kažką, kas galimai daroma neteisėtai, tai jau sukelia atgrasymo elementą kitiems investuotojams, nes jie pradeda galvoti, ar tą daryti įžūliai, ar eiti ir tartis su bendruomene, atsižvelgiant bent į bendras kultūros normas. Jis tikisi, kad bendruomenės pastangos apginti viešąjį interesą nenueis veltui.

Problema – sostinėje turime politikus, kurie nemyli Vilniaus.

„Problema – sostinėje turime politikus, kurie nemyli Vilniaus ir negerbia jo istorijos, - paaiškino S.Gorodeckis. - Pasidomėkite, kiek jų yra tikrų – antros, trečios kartos – vilniečių. Ne per daugiausia. O rezultatas – valdo pinigai, o ne sentimentai ar meilė Vilniui.

Vystytojai dažniausiai kaltina bendruomenę, kad ši kažko reikalauja sau. Tačiau kas čia keisto? Verslas privalo investuoti į tą aplinką, iš kurios jie sau pasiima pelno maržą. Užupio pavyzdys: bendruomenė 20 metų dirbo, tvarkė tą teritoriją, padarė ją patrauklią, sukėlė susidomėjimą. O tada ateina investuotojai ir susikrauna iš to pelną, nė piršto nepajudindami už savo sklypo ribų ir dažnai dar pablogindami gyvenimo sąlygas likusiems. Tai yra elementari vagystė. Bendruomenės kuria gėrį, o yra vartotojai, kurie nori tą gėrį tiesiog vartoti. Atkakli bendruomenininkų strategija kartais sustabdo godžius užmojus.“

Aiškinasi teismuose

Bendrovė "Misionierių namai" sostinės Subačiaus gatvėje iki 2020 m. planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. m ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 m. statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoj slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Tačiau kilus aktyviai Vilniaus paveldą ginančios visuomenės pasipiktinimui, jau bene 10-metį vyksta teisminiai ginčai tarp įvairių institucijų, statybos darbai Subačiaus gatvėje tai sustabdomi, tai vėl atnaujinami.

Pastarąjį kartą Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 23-iąją iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) skundą ir grąžino "Misionierių sodų" bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Birželio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl 2017 m. išduoto "Misionierių sodų" statybos leidimo teisėtumo, nustatęs, jog šią gegužę plėtrai išduotas naujas statybos leidimas, o senasis nebegalioja.

Krūva pažeidimų

Teisme Statybos inspekcija siekia, kad neteisėtu būtų pripažintas "Misionierių namams" išduotas statybos leidimas Subačiaus g. 20 plėtoti projektą. Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Statybos inspekcija į teismą kreipėsi ir dėl naujojo "Misionierių sodų" statybos leidimo teisėtumo. Anot inspekcijos, projekte nėra detaliuoju planu laikomos Vilniaus Senamiesčio regeneravimo koncepcijos, pagal kurią negalima rekonstruoti ir statyti naujų statinių, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Situaciją stebintys kiti NT plėtotojai tada teigė, kad konfliktas tarp valstybės institucijų ir bendrovės, kuri Vilniaus senamiestyje pradėjo statyti daugiabučių projektą "Misionierių sodai", formuoja pavojingą precedentą.

"VTPSI niekada nevertino tokių atvejų kaip savavališkos statybos. Jokie teisės aktai nepasikeitė, tad staigus taisyklių ir taikomos praktikos keitimas, neperspėjus rinkos ir neapsvarsčius naujos tvarkos su vystytojais, yra labai nesolidus žingsnis", – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Jaučiasi teisūs

Kaip "Vilniaus dienai" teigė "Misionierių sodų" įgaliotoji atstovė Marishka Ziurina, dėl statybų leidimų teisėtumo, jų atitikimo planavimo dokumentams, reikiamų viešinimo procedūrų laikymosi, senamiesčio apsaugos reikalavimų teigiamai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei tarptautinė UNESCO/ICOMOS misija. Taigi, esminiai projekto teisėtumo ir atitikimo senamiesčio apsaugos reikalavimams klausimai jau yra atsakyti pačiu aukščiausiu įmanomu lygiu. Po šių institucijų teigiamų sprendimų ir vertinimų "Misionierių sodų" atžvilgiu savo pretenzijas atsiėmė ir Lietuvos generalinė prokuratūra. Nepaisant to, VTPSI iškėlė naują bylą dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo teisėtumo. Po Aukščiausiojo Teismo ir UNESCO vertinimų naujas bylas taip pat iškėlė Seimo nariai Petras Gražulis bei Naglis Puteikis.

"Pastarąjį perteklinį bylinėjimąsi lieka vertinti kaip nelogišką ir kerštingą elgesį, manyti, kad šie veiksmai atliekami tik tam, kad investuotojai dėl bylinėjimosi patirtų kuo daugiau nuostolių ir nutrauktų savo veiklą, – teigė M.Ziurina. – Ne kartą kvietėme VTPSI ieškoti visiems priimtino sprendimo, tartis dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau mūsų kvietimai sulaukė neigiamo atsakymo arba buvo tiesiog ignoruojami.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių