Kai kurie Seimo valdybos nariai tikisi, kad jis bus išbrauktas iš kultūros vertybių registro, o Vilniaus valdžia pasirūpins, kad toje vietoje būtų išplėsta Nepriklausomybės aikštė. Tačiau Seimo valdybos netenkina tai, kad savivaldybės planai dėl fontano likimo paaiškės tik per artimiausius dvejus metus.

Tuo metu Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas abejoja, ar fontanas galėtų būti išmontuotas, o vietoj jo įrengta aikštė. Jo teigimu, fontano kapitalinis remontas nekainuotų daugiau negu Lukiškių aukštės rekonstrukcija.

Savivaldybė fontaną perims iki 2020 metų

Seimo valdyba šią savaitę iš savivaldybės gavo dokumentą, patvirtinantį, kad oficiali fontano savininke savivaldybė taps greičiausiai po poros metų.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu yra pradėtos fontano prie Seimo įteisinimo savivaldybės vardu ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros“, – rašte Seimo kanclerei nurodė savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Pasak jos, šios procedūros gali užtrukti iki dvejų metų, o sklypo formavimas, pertvarkymo projekto rengimas ir jo tvirtinimas – iki metų.

Savivaldybė BNS patikslino, kad fontano prie Seimo įregistravimo procedūros pradėtos prieš porą savaičių ir truks gerokai trumpiau negu nurodyta Seimo kanceliarijai – apie penkis mėnesius.

Seimo valdybos savivaldybės nurodomi terminai netenkina, todėl nutarta prašytį Kultūros paveldo departamento įvertinti galimybę vietoj buvusio fontano įrengti su Seimo rūmais ir Nepriklausomybės aikštės kompleksu istoriškai bei architektūriškai suderintą aikštę.

„Seimo valdyba matydama, kad savivaldybė ir toliau neprižiūri šio gėlyno, įvaizdis blogas, kreipsis į Kultūros paveldo departamentą paklausti, ar šitoje vietoje, po to ką padarė savivaldybė su buvusiu fontanu, gali būti išimtas iš kultūros vertybių sąrašo fontanas ir padaryta graži, moderni, patogi gyventojams aikštė“, – BNS teigė R.Baškienė.

Pasak jos, Seimo vadovybės netenkina savivaldybės planai per dvejus metus apsispręsti dėl fontano perėmimo: „O kas vyks per tuos dvejus metus? Gal galime paraginti ponus greičiau priiminėti sprendimus?“

„Gavusi (Kultūros paveldo departamento – BNS) išvadą valdyba priims toliau sprendimus, kviesis merą“, – teigė R.Baškienė.

Seimo vicekancleris Antanas Dimaitis tvirtino, fontano atstatyti nebeįmanoma.

„Jis yra sugadintas – nupjaustyti jo purkštuvai nenuimant per gamyklos pagamintus flanšus (vamzdžių tvirtinimo plokštes arba junges – BNS), o tiesiog nupjaunant vamzdžius. Šiandien jų niekas atgal neatstatys. Bandėme ieškoti brėžinių, bet nepavyko rasti. Net per projektuotojus“, – sakė vicekancleris.    

Fontanas Seimui atitekti negali

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V.Karčiauskas abejoja, ar fontaną galėtų perimti Seimo kanceliarija: „Manau, kad ne, nes raudonosios linijos jo nesiekia“.  

Tačiau jis pripažino, kad kanceliarijai sutikus perimti fontaną, tektų keisti teritorijų planavimą.

„Tada reikės formuoti naują sklypą būtent fontanui, jį prijungti prie Seimo sklypo, keisti sklypo ribas, o tai gana sudėtinga. Čia visa procedūra. Tai jau teritorijų planavimo reikalai“, – teigė V.Karčiauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Seimui perimti fontaną neapsimoka finansiškai, nes reikėtų papildomai įdarbinti žmonių, kurie fontaną prižiūrėtų: „Miestas turi tam tarnybas, žmonių papildomai nereikėtų“.

Fontanas turi išlikti

Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas BNS tikino, kad fontano sunaikinimo fakto nėra, todėl jis nebus braukiamas iš registro.  

„Fontanas gali ir neveikti. Būklė nėra vertingosios savybės pagrindinis komponentas“, – teigė centro vadovas.

Pasak V.Kačinsko, fontano naikinimas reikštų globalius aikštės pakeitimus.

„Tai būtų Nepriklausomybės aikštės pertvarkymas iš esmės, o tai prieštarautų Kultūros paveldo apsaugos įstatymui“, – teigė jis.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V.Karčiauskas BNS pareiškė, kad fontaną išmontuoti ir vietoj jo įrengti aikštę neįmanoma.

„Negalima“, – teigė jis, atsakydamas į BNS klausimą, ar įmanoma iš kultūros vertybių registro fontaną išbraukti ir išmontavus vietoje jo įrengti aikštę.

„O kam to (ardyti fontaną – BNS) reikia?“ – pridūrė V.Karčiauskas.

Anot jo, į kultūros vertybių registrą fontanas pateko, kadangi „susijęs su (Sausio 13-osios – BNS) įvykiais, nes yra sudėtinė aikštės ir Seimo rūmų dalis“.

„Jeigu bus teikiamas toks pasiūlymas (dėl išbraukimo – BNS), yra kultūros paveldo vertinimo taryba ir galėtų svarstyti. Nors labai abejoju, kad pritartų. Jeigu būčiau tarybos nariu, sakyčiau, kad nesutinku. Visa ta aikštė ir visa struktūra yra susijusi su tuo, dėl ko įrašyta į kultūros vertybių registrą, t. y. Sausio įvykiai, nepriklausomybės paskelbimas. Keiskime po truputį aikštę ir nebeliks nieko, kas primena“, – pareiškė jis.

V.Karčiausko tvirtinimu, 2012 metais pertvarkant neveikiantį fontaną į didelį gėlyną, išardytas mechanizmas paliktas saugoti savivaldybei, jis nesunaikintas ir gali būti atkurtas, tik jam būtinas remontas.

Jis priminė, kad 2012 metais fontaną leista apsodinti gėlėmis, kol savivaldybė ras lėšų fontano kapitaliniam remontui. Kultūros paveldo departamentas nėra nurodęs, kiek metų turėtų fontane augti gėlės, nes dėl to, kad fontanas užsodintas augalais, jo būklė neblogėja.  

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad fontano renovacija brangiai nekainuotų.

„Čia nedidelės lėšos. Tai reikia daug mažiau lėšų nei Lukiškių aukštei sutvarkyti“, – pareiškė jis. Lukiškių aukštė rekonstruojama už beveik 4 mln. eurų.

Fontanas – bešeimininkis

Iš savivaldybės Seimo kanceliarijos gautas raštas, be kita ko, įrodo, kad fontanas iki šiol yra bešeimininkis. Pranešama, kad miesto savivaldybė yra tik pradėjusi „fontano prie Seimo įteisinimo savivaldybės vardu“ procedūrą.

Savivaldybė Seimo fontaną užsodinti gėlėmis ir jį prižiūrėti kasmet skiria apie 25 tūkst. eurų.

1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus suprojektuotas fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau devynerius metus.