Specialistai teigia, kad gyventojai naujus butus Vilniuje vis dažniau perka tam, kad vėliau juos išnuomotų ir „įdarbintų“ savo sukauptus pinigus.

Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, būsto nuomos paklausa Vilniuje auga, o tai skatina žmones investuoti į naujus butus.

„Aiški tendencija, kad Lietuvos žmonės yra sukaupę pinigų ir ieško būdų, kur ir kaip juos investuoti. Iš tų, kurie naują būstą įsigyja už sukauptas lėšas, bent pusė perka butą tam, kad jį nuomotų ir gautų papildomas pajamas. Privatūs asmenys, kurie įsigyja būstus nuomai, orientuojasi į mažesnius butus, nes juos išnuomoti lengviau, be to, reikia investuoti mažiau pinigų“, – sakė A. Avulis.

Manau, kad viena iš pagrindinių kliūčių jaunoms šeimoms įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui.

„Hanner“ vadovas teigė, kad Vilniuje iš santaupų butus perka daugiau žmonių nei Rygoje, kur gyventojų skaičius, skirtingai nei Vilniuje, mažėja.

„Lietuvoje daug daugiau žmonių butus įsigyja iš nuosavų pinigų nei Latvijoje. Prieš porą metų Latvijoje buvo parduodama daugiau prabangaus turto, nes egzistavo galimybė ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams gauti leidimą gyventi, kai jie į NT investuodavo 150 tūkst. eurų. Jei Vilniuje per metus parduodama 4 tūkst. naujos statybos butų, tai Rygoje – tik tūkstantis. Vilniuje gyventojų skaičius nuolat auga, o Rygoje pastaruoju metu mažėja. Tai pagrindinis veiksnys, kodėl būsto rinka Rygoje stagnuoja“, – apie padėtį kaimyninėje valstybėje užsiminė A. Avulis.

Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindine kliūtimi jaunoms šeimoms gauti paskolą naujam būstui, yra 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

„Manau, kad viena iš pagrindinių kliūčių jaunoms šeimoms įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Vilniuje dažniausiai pradinio įnašo suma yra apie 10 tūkst. eurų, taigi net gerai apmokamus darbus turintys jauni žmonės laukia ir pinigus taupo kelis metus“, – teigė A. Avulis.

Reaguodama į situaciją rinkoje „Hanner“ pasiūlė išperkamosios nuomos paslaugą „Rent2Buy“, kuria pasinaudojusios jaunos šeimos ar pavieniai pirkėjai pinigus pradiniam įnašui kaupti gali jau gyvendamos išsirinktame naujame būste.

Kreditą būstui imančio žmogaus portretas

DNB pateiktais duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolindavosi naujam būstui įsigyti, šiais metais buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui. Vidutinė būsto paskolos suma Vilniuje buvo 57,8 tūkst. eurų.

„Dažniausiai būsto paskolą ima šeimos pirmam savo būstui įsigyti – apie 65 proc. būsto paskolų sutarčių pasirašomos kartu su bendraskoliu. Šiam segmentui tai turbūt vienintelė galimybė įgyvendinti savo svajonę gyventi nuosavame būste“, – sakė DNB banko Kredito paslaugų departamento vadovė Irma Stankevičienė.