Rūmus Vilniaus valdžia pirko nesismulkindama dėl kainos

Už apgriuvusį pastatą, kurio vietoje planuojama įgyvendinti Tautos namų idėją, Vilniaus valdžia atseikėjo beveik 6 mln. eurų, nelaukdama, kol teismas nustatys tikrąją kompensacijos sumą. Jeigu ji pasirodys mažesnė, pinigai gali būti seniausiai išgaravę, juolab kai buvusių savininkų ryšiai veda į mokesčių rojus.

Sumokėjo, bet turto negavo

Spalio 29-ąją Vilniaus apygardos teismas leido pastatą V.Mykolaičio-Putino g. 5, kurį nuo 2004 m. valdė šiuo metu bankrutuojanti bendrovė "VIPC Vilnius", registruoti valstybės vardu. Netrukus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo sutinkama neatlygintinai perimti iš valstybės minėtą pastatą, kai tik Vyriausybė priims tokį nutarimą. Meras Remigijus Šimašius primygtinai ragino miesto politikus apsispręsti skubos tvarka, nes tai esąs tik formalus žingsnis.

"Savivaldybė yra sumokėjusi pinigus, o pastatas priklauso valstybei, – akcentavo miesto galva. – Turime užbaigti procedūras, jeigu norime toliau vykdyti projektą."

Mat buvusių Profsąjungų rūmų vietoje Vilniaus savivaldybė kartu su Kultūros ministerija planuoja 1 500 vietų salę, kurioje galėtų koncertuoti simfoniniai orkestrai. Kultūros ministerija kitų metų biudžete yra numačiusi 1,9 mln. eurų senajam pastatui nugriauti ir parengti teritoriją naujai statybai.

Tačiau daugelį tarybos narių labiausiai šokiravo žinia, kad į "VIPC Vilnius" bankroto administratoriaus sąskaitą savivaldybė pervedė 5,996 mln. eurų, nors teismas kompensacijos sumos dar net nepradėjo svarstyti. R.Šimašius, pasitelkęs Teisės departamento vadovą Edvardą Voronecką, ramino, kad viskas teisėta. Tačiau daug kam tokia suma neatrodo teisinga.

Šarūno Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Net už dyka neimtų

Vilniaus miesto tarybos narys verslininkas Vidmantas Martikonis įsitikinęs, kad beveik 6 mln. eurų už buvusius Profsąjungų rūmus šiandien yra gerokai per daug.

Šiandien tas objektas tarsi pakibęs ore – neturi žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo pratęsta, įmonei "VIPC Vilnius" bankrutuojant. Kitas dalykas – teritorijoje galima statyti tik visuomeninės kultūrinės paskirties pastatą, tad verslui ji neįdomi, kadangi verslo žmonės turto vertę skaičiuoja pagal pinigų srautus.

"Objekto kaina šiandien neadekvati. Jeigu man asmeniškai jį siūlytų, tai dar turėtų primokėti, kad paimčiau", – ironizavo V.Martikonis.

O štai teisininko Darijaus Vilčinsko vadovaujama UAB "VIPC Nida" buvusių Profsąjungų rūmų dalį, rinkoje vertintą apie 1,88 mln. eurų, 2004 m. pirko vos savaitei praėjus po gaisro, padariusio rūmams apie 3,7 mln. eurų nuostolį. Tyrėjai neabejojo, kad nelaimės priežastis – padegimas, bet galų gale šios versijos patvirtinti nepavyko. Paskui D.Vilčinsko bendrovė nauju pavadinimu "VIPC Vilnius" įnirtingai siekė įsigyti profesinės sąjungos "Solidarumas" valdomą likusią patalpų dalį. Tai pavyko tik 2006 m. liepą, teisme patvirtinus taikos sutartį su pagarsėjusia "Hermis Capital" už 5,88 mln. eurų, nors pastarajai vos prieš pusmetį turto mainų sandoris su "Solidarumu" atsiėjo 5,5 mln. eurų.

5,996 – tiek milijonų eurų sostinės valdžia atseikėjo bankrutuojančiai įmonei už pastatą, Registrų centro vertinamą vos 3,8 mln. eurų.

Tuo metu buvo aiškiai žinoma, kad Vilniaus bendrajame plane iki 2015 m. ši teritorija yra visuomeninės paskirties, vadinasi, daugiau kaip pusė jos turi tarnauti visuomenei, o verslininkai, žinoma, troško ant Tauro kalno pristatyti milijoninės vertės būstų. Gali būti, kad naujasis rūmų šeimininkas tikėjosi bet kokia kaina gauti statybos leidimą, kaip ir Neringos savivaldybėje.

Gelbstisi bankrotais

"Tais laikais bankai dalindavo paskolas į kairę ir į dešinę, per daug negalvodami, kur jie bus naudojami, ar tikrai visi bus grąžinti, – priminė V.Martikonis. – O Profsąjungų rūmus įsigijęs asmuo buvo mėgstantis rizikuoti, kaip matyti iš Juodkrantės atvejų, kai buvo nugriautas pastatas (žvejų restoranas – red. past.), pripažinus, kad jam išduotas statybos leidimas neteisėtas. Nors asmeniškai manau, kad tuo atveju statytojas buvo teisus."

Šiuo metu D.Vilčinsko tarp oficialių bankrutuojančios UAB "VIPC Vilnius" savininkų nėra. Bankrutuoja kita jo įmonė "Verslo investicijų projektų centras", pristačiusi Juodkrantėje neteisėtais pripažintų pastatų ir pardavusi butus niekuo dėtiems žmonėms. Šį mėnesį turėtų paaiškėti, ar namus reikės nugriauti, tuomet milijonines kompensacijas jų gyventojams tektų mokėti valstybei.

Bankrotu gelbstisi ir "VIPC Vilnius". Pasak V.Martikonio, bendrovė metų metus nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, o kai 2016 m. buvusi savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė nusprendė išieškoti tuos pinigus, "VIPC Vilnius" akcininkai paskelbė bankrotą.

"Patys pasiskelbė bankrotą ne teismo keliu, kad nereikėtų mokėti mokesčių, – akcentavo V.Martikonis. – Situacija įtartina ir žvelgiant iš kitos pusės, nes savivaldybės padalinys, atsakingas už mokesčius, švelniai tariant, pražiopsojo "VIPC Vilnius" mokestinę skolą."

Oficiali "VIPC Vilnius" atstovų pozicija dėl bankroto – jų investicijoms nepalanki valdžios politika. Bankroto administratorius net kreipėsi į teismą su ieškiniais valstybei ir savivaldybei, reikalaudamas priteisti daugiau kaip 12 mln. eurų žalos esą už valdžios trukdymą sutvarkyti Profsąjungų rūmus, jų įtraukimą į apleistų pastatų sąrašą ir neįgyvendintus susitarimus dėl jų išpirkimo.

Tačiau pernai spalį ieškiniai buvo atmesti, kadangi, pasak teismo pranešimo, "įsigijusi pažeistą po gaisro pastatą bendrovė prisiėmė ir su tuo susijusią verslo riziką, ir pagal teisinį reguliavimą neturi teisės reikalauti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos jį išpirktų".

Turto verčių kūlvirsčiai

Vilniaus miestas jau du kartus buvo pasiryžęs išpirkti iš "VIPC Vilnius" pastatą, stūksantį ant kalno, kur dar praėjusio amžiaus pradžioje už suaukotus pinigus buvo nupirktas sklypas Jono Basanavičiaus Tautos namų iniciatyvai įgyvendinti.

Prieš penkerius metus buvo suderėta, kad bendrovei savivaldybė sumokės 5,3 mln. eurų, taip pat perleis penkis pastatus Vilniaus senamiestyje ir Palangoje. Kelią šiam sandoriui užkirto prokuratūra, stojusi ginti viešojo intereso.

Sostinėje atėjus į valdžią Liberalų sąjūdžiui, savivaldybė pakeitė žemės ant Tauro kalno paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę – verslininkai gavo galimybę vystyti ten projektus, kurių 51 proc. – komerciniai. Tačiau įsikišo viešojo intereso gynėjai, tad merui R.Šimašiui beliko garsiai pareikšti, kad komercinių statybų šioje vietoje nebus. Jam staiga kilo noras pačiam atgaivinti Tautos namų idėją, miestui išpirkus pastatą iš "VIPC Vilnius", tačiau turto savininkai užgiedojo nerealią kainą – 11 mln. eurų.

Tuomet savivaldybė pasamdė nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatė, kad pastatas vertas ne daugiau 5,996 mln. eurų. Bet ir ne mažiau. Tuo metu Registrų centras 2012 m. Profsąjungų rūmus įvertino tik 13,59 mln. litų (3,9 mln. eurų). Registrų centro 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, masinio vertinimo metu nustatyta pastato vertė – 3,846 mln. eurų, o mokestinė jo vertė – 3,751 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Idomu kas cia per ..

Idomu kas cia per .. portretas
Bankroto administratorius Stasys Poškus ypač pagarsėjo kontroversiškai vertinamoje istorijoje, susijusioje su Palangos viešbučio "Pajūris" perėmimu.

Antanas

Antanas portretas
Čia gi visi ryšiai S.Skvernelio jo vestuvių pabrolio D.Vilčinsko ir kitų akcininkų.O Jūs vargani mokytojai norite iš Vyriausybės streikuodami sulaukti dėmesio.Valdžia turi kur eurus padėtį.Per tuos keturis metus reikia pasisukti.Sauliukas jau tada žinojo ką į pastolius paimti.

che

che portretas
nu ir pastatys beverte deze is putplascio ir kartono...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių