R.Kalantos aukos 40-ąsias metines sostinėje paminėjo menininkai | Diena.lt

R.Kalantos aukos 40-ąsias metines sostinėje paminėjo menininkai

Vilniečiai ir sostinės svečiai pirmadienio vakarą buvo kviečiami ateiti prie buvusių KGB rūmų Vilniuje ir drauge su meno žmonėmis uždegti atminimo žvakutes žuvusiems už Lietuvos laisvę ir prie Vytauto Kernagio suoliuko pasiklausyti Gedimino Storpirščio atliekamos „Kelio dainos“.

Paskui visi drauge Gedimino prospektu pajudėjo Mokytojų namų kiemelio link. Jame vyko R.Kalantai atminti skirtas vakaras. Žymūs mūsų menininkai grojo, dainavo ir skaitė poeziją.

Jį savo pasirodymu pradėjo perkusijos virtuozas Gediminas Laurinavičius ir vienas ryškiausių Lietuvos džiazo atstovų Vytautas Labutis. Po jų į sceną užlipęs bardas G.Storpirštis sakė: „R.Kalanta mano kartai, jei manytume, kad karta yra penkiolika metų, yra tam tikras slaptažodis, tūnantis pasąmonėje. Pirmą kartą apie tai išgirdau, kai man buvo vienuolika. Apie tai buvo prasitarta puse lūpų, ilgą laiką šia tema nebuvo galima garsiai kalbėti. <...>

R.Kalanta pasitraukė prie Kauno muzikinio teatro, pasirinko pasitraukti tą vietą gana teatrališkai – kad visi matytų, išgirstų, žinotų, pajustų, kad ta liepsna šviestų visiems, kurie pasirinks kelią į laisvę.“

„Nežinau kodėl, - toliau kalbėjo G.Storpirštis, - pas mus yra paprotys iškeliavus žmogui po 40 dienų susirinkti ir jį paminėti. Apie Romą plačiau kalbėti susirinkome tik po 40 metų. Matau čia susirinkusių daug žmonių, kurie sakys, kad R.Kalanta buvo mūsų kartos atstovas. Kiekvienos kartos pareiga yra perduoti savo tikėjimą, tradicijas, istoriją ateinančiai kartai.

Gyvename nedidelėj šaly, kurioje niekada netrūko didelių žmonių. Ne tik žaisti krepšinį. Didelių savo svajonėmis ir savo darbais. Viliuosi, kad kito susirinkimo nebereikės laukti 40 metų ir šią dieną galėsime prisiminti kasmet, kaip ir tuos žmones, kurie yra svarbūs mūsų istorijai.“

Po bardo pasirodymo eiles skaitė poetas Vytautas Rubavičius. Po jo klausytojus savo pasirodymu džiugino kompozitorius Andrius Kulikauskas. Atminimo vakare taip pat dalyvavo Petras Vyšniauskas, Andrius Kulikauskas, Rokas Radzevičius, Vytautas V.Landsbergis, Domantas Razauskas, Aidas Giniotis, Justinas Stanislovaitis ir grupė „Alive Way“, Antanas A.Jonynas, Kornelijus Platelis, Vytautas Rubavičius, Vainius Bakas, Tomas Taškauskas, Liudvikas Jakimavičius.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, R.Kalanta, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“

Teigiama, kad arčiau buvę žmonės dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę jį nuvežė jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų R.Kalanta mirė. Vietos valdžios ir KGB pareigūnai anksčiau, nei buvo numatyta, palaikus slapta palaidojo Romainių kapinėse ir taip sukėlė žmonių, ypač jaunimo, pasipiktinimą.

Netrukus po to mieste buvo surengtos masinės eitynės ir demonstracijos, buvo skanduojami antisovietiniai šūkiai, laisvės Lietuvai reikalavimai, vyko demonstrantų susidūrimas su milicija ir KGB. Slopinti protesto akcijų buvo atsiųsti specialūs kariniai daliniai.

Sovietų pareigūnai suėmė daugiau nei 400 žmonių. Žinia apie protestus pasklido ir kitapus Geležinės uždangos, įvykiai Kaune atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos okupaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys portretas
Šlykštu, kad dėl to Kalantos taip mulkinami žmonės. Oficialios propagandos priemonės nusišneka iki to, kad tai buvusi TSRS griuvimo pradžia. Tik nenori prisiminti, kad tas „žygdarbis“ jau po kelių metų buvo pamirštas. Iš užmaršties jį sąjūdistai prikėlė tik apie 1998 m. - „patriotams“ labai reikėjo kokio nors stabo... Tik kažkodėl niekas nekalbėjo, kad tas „protestuotojas“ ant suoliuko padėjo komjaunimo bilietą – kad nesudegtų... Mano tėvas pažinojo tą šeimą. Pasakojo, kad juos pažinojusieji nė kiek nenustebo dėl Romo „žygdarbio“. Buvęs problemiškas kompleksuotas vaikas. Jokia politika ar „Lietuvos laisvė“ jo nedominusi ir net supratimo apie tokius dalykus neturėjęs. Nepritapdavęs prie hipių grupių, nors pats labai norėjęs ir pamėgdžiojęs hipius. Visada viskuo buvęs nusivylęs ir nepatenkintas. Tokių juk ir dabar pilna - „nepriklausomoj“ Lietuvoj nusižudo (ir susidegina) kasmet 2-3 kartus daugiau, negu iki Gorbačiovinės „pertvarkos“, ir niekas iš jų didvyrių nedaro. Tais laikais tai irgi nebuvo vienintelis savižudybės atvejis – kasmet įvairiais būdais nusižudydavo apie 450 žmonių (po 1990 – apie 1700-1100). Tik kiti išeidavo tyliai, kur nors pasislėpę. Kalanta išėjo skandalingai, - matant daugeliui žiūrovų. Į Vakarus pabėgusiems „vaduotojams“ tai buvo gera proga propagandai. JAV ir Vakarų Europoje įsikūrę veikėjai nedelsdami pasinaudojo ja, sukurdami mitą apie „didvyrį“. Jau tą patį vakarą visi „balsai“ rėkė apie neeilinį žygdarbį prieš okupantus. Atsirado ir pasakėlė apie šauksmus „Laisvę Lietuvai“, nors arti buvusieji girdėjo tik klaikų „Gelbėkit!“ Negana to, buvo sukurstytas kvailas jaunimėlis demonstracijoms, dėl kurių jie daugiau ar mažiau nukentėjo. Mano tėvas buvo tarp tokių, todėl dabar negali be pykčio prisiminti „balsų“ skleistos propagandos ir tų, kurie pasinaudojo nemąstančiu jaunimėliu savo nešvariems tikslams. O labiausiai jį piktina dabartinė propaganda – melas, skirtas jaunimo smegenų plovimui.

Laisvės vertė

Laisvės vertė portretas
Laisvė, nepriklausomybė ir patriotizmas supuvusio kiaušinio neverti, jeigu pilvas tuščias... Keisčiausia, kad apie laisvę, nepriklausomybę, patriotizmą garsiausiai rėkia tie, kurie įsitaisė prie sotaus valdžios lovio, arba "užsitarnavo" milžiniškas rentas iš visų sukraunamo biudžeto. Dėjau skersą ant visų nepriklausomybių, religijų, evangelijų ir taip vadinamų "dvasinių, krikščioniškų ar europinių vertybių”. Palikim jas beviltiškiems fanatikams. Žmogus gyvena vieną kartą - ir labai trumpai... Jam svarbu, koks gyvenimas yra čia, šiandien, rytoj, o ne po 100 metų, ar po mirties, kai taps užkandžiu kirmėlėms...

Taigi

Taigi portretas
Pabėgome iš TSRS. Parsidavėme į ES. Ir kokios gi pasekmės? 1.Visko jau prisivogusieji milijonieriai dar labiau pralobo; 2.Šimtai tūkstančių lietuvių emigravo ir tapo pigia ES juodadarbių armija; 3. Neregėta bedarbystė; 4. Mirtingumas – didžiausias nuo 1950 m.: 5.Lietuvoje Lietuvos teisė prarado viršenybę – nuolat girdime, jog PRIVALOME šokti pagal ES dūdą, ir dar esame TOTALIAI sekami, dangstantis kovos su terorizmu demagogija; 6. Mus privertė daug anksčiau laiko uždaryti Ignalinos atominę, dėl ko patirsime 80-100 milijardų lt. nuostolių; 7.Savo laivus supjaustę jūrininkai ir pieną liovęsi pardavinėti valstiečiai už tai gavo ES pinigų; 8. Pinigų negavusiems smulkiems ūkininkams pranašaujamas greitas galas, nes tik kolūkių, atsiprašau, bendrovių ir stambių dvarponių karvės duoda „europietišką“ pieną; 9. Lietuviškus gerus maisto produktus išvežame į Vakarus, sau iš ten atsivežame apgedusius ir pasenusius... 10. Kainos pasiekė nuo Vagnoriaus laikų neregėtas aukštumas... 11. Nusikalstamumas išaugo kelis kartus; 12. Klesti PROSTITUCIJA IR PREKYBA ŽMONĖMIS... Dar turime būrį labai brangiai apmokamų europarlamentarų, kurie dar ir nemokamai kas savaitę skraido Vilnius - Briuselis, gauna tūkstančius trintukams ir pieštukams, ir t. t. Na, o, kaip buvo skelbiama reklamoje per radiją, 1/5 žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, 1/3 kaimiečių - skurdžiai, 140.000 vaikų - nuolatiniuose nepritekliuose, 50.000 vaikų auga be tėvų, nes tie emigravę, 20.000 vaikų – tėvų visiškai palikti našlaičiai...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių