Rinkimus į Europos parlamentą K.Michailovas sutiks Lukiškėse

Antradienį Vilniaus apygardos teismas neišleido į laisvę buvusio Rygos OMON smogiko ir dabartinio Latvijos kandidato į Europos Parlamentą (EP) Konstantino Michailovo. Jis Lukiškėse turės praleisti dar tris mėnesius.

Gali pasislėpti

Pasak Vilniaus apygardos teismo teisėjos Sigitos Vainauskienės laikyti K.Michailovą suimtą yra rimtų priežasčių. „Jis yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nors Latvijoje turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jo niekas nesieja su Lietuva. K.Michailovas turi ryšių užsienio valstybėse, tarp jų ir Rusijoje, kur slapstosi kiti įtariamieji šioje byloje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad išleistas į laisvę, jis gali pasislėpti nuo teismo“, - sakė teisėja.

K.Michailovo advokatas Artūras Marcinkevičius vakar buvo kitokios nuomonės, nors ir neatrodė per daug nustebęs dėl tokio teismo sprendimo. „Turint omeny tai, ką mes matome nuo  pat pradžių, ir jūsų tai, matyt, nestebina“, - žurnalistams sakė advokatas.

A.Marcinkevičius patikino, jog šį teismą sprendimą būtinai skųs Apeliacianiam teismui, nes K.Michailovas Medininkų žudynėse nedalyvavo ir nėra tikslo laikyti jį suimtą iki teismo. „Ikiteisminis tyrimas jau baigtas. Aišku, teismas gali spręsti taip, kaip jam reikia, mes teismui, deja, nurodyti negalime, tačiau esame nepatenkinti“, - kalbėjo K.Michailovo gynėjas.

Advokatas įsitikinęs, kad į Latviją grįžęs jo ginamasis, tikrai nepasislėps nuo teismo. „Ar kas nors čia, Lietuvoje, yra garantuotas, kad jis paims ir pasislėps? Kam jam tai daryti, jei jis nesislapstė iki pat suėmimo pagal Europos arešto orderį dienos?“, - klausimu į klausimą atsakė A.Marcinkevičius.

Milijoną kartų nekaltas

Pats K.Michailovas neprisipažįsta dalyvavęs Medininkų žudynėse 1991 metų liepos 31-ąją. „Aš milijonu procentų galiu garantuoti, kad nieko nežudžiau, todėl reikalauju mane nedelsiant paleisti į laisvę“, - nagrinėjant jo suėmimo pratęsime teisme pareiškė buvęs omonininkas.

Pasak K.Michailovo, nuo pat sulaikymo dienos jis kartoja esąs nekaltas, o tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nėra surinkusi duomenų, įrodančių jo kaltę. Visus jam inkriminuojamus kaltinimus jis vadina tik purvinais ir nusikalstamais prokuratūros žaidimais.

Byla jau teisme

Kada bus pradėta nagrinėti Medininkų žudynių byla, dar nenuspręsta. Teisėjai kol kas tik susipažįsta su bylos medžiaga.

Iš viso šioje byloje turėtų liudyti 223 žmonės, vienaip ar kitaip susiję su tuometiniais įvykiais. Byloje civilinius ieškinius yra pareiškusi valstybė bei nukentėjusiuoju pripažintas muitininkas Tomas Šernas.

Prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, kad buvęs TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas K. Michailovas įtariamas septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu. Už tai Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

________________________________________________________________________

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų muitinės poste dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo šūviais į galvas ir kitas kūno vietas buvo nužudyti:

Antanas Musteikis, Vilniaus miesto muitinės inspektorius;
Stanislovas Orlavičius, Vilniaus miesto muitinės inspektorius;
Ričardas Rabavičius, Vilniaus miesto muitinės inspektorius;
Algirdas Kazlauskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Budėtojų dalies vyresnysis policininkas;
Juozas Janonis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininkas;
Mindaugas Balavakas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininkas-stažuotojas;
Algimantas Juozakas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininkas-stažuotojas;
taip pat pasikėsinta nužudyti Tomą Šerną, Vilniaus miesto muitinės inspektorių.

Bylos istorija:

1991 m. liepos 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti.

2007 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu buvęs TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas Konstantinas Michailovas (ankstesnė pavardė Nikulinas) pripažintas įtariamuoju.

2007 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį dėl K. Michailovo suėmimo.

2007 m. spalio 30 d. Generalinė prokuratūra K. Michailovui, Andrejui Laktionovui, Aleksandrui  Ryžovui ir Česlovui Mlynikui išdavė Europos Arešto orderį.

2007 m. lapkričio 28 d. Rygoje sulaikytas dalyvavimu Medininkų žudynėse įtariamas K. Michailovas.

2008 m. sausio 28 d. iš Latvijos į Lietuvą pargabentas K. Michailovas, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dalyvavus nužudant septynis Lietuvos pareigūnus ir pasikėsinimo nužudyti dar vieną.

2008 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi K. Michailovui skirta kardomojo priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

2008 m. gruodžio 22 d. K. Michailovas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

2009 m. sausio 7 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas K. Michailovo atžvilgiu atskirtas į atskirą tyrimą.

2009 m. sausio 13 d. K. Michailovui įteiktas papildytas pranešimas apie įtarimą.

2009 m. sausio 16 d. proceso dalyviams paskelbta apie ikiteisminio tyrimo dėl 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės poste septynių Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti dar vieną pareigūną, Konstantino Michailovo atžvilgiu, pabaigą. Nustatytas susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminas (iki 2009 m. kovo 30 d.).

2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismo nutartimi atmestas K. Michailovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

2009 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi K. Michailovui dar 3 mėnesiams pratęstas suėmimo terminas (skaičiuojant nuo 28 d.).

2009 m. vasario 6 d. K. Michailovas Lietuvos apeliacinio teismo pateikė skundą dėl kardomosios priemonės taikymo.

2009 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria atmetė K. Michailovo skundą dėl esą pernelyg ilgai užtrukusio ikiteisminio tyrimo.

2009 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atmestas K. Michailovo skundas ir palikta galioti 2009-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartis.

2009 m. balandžio 17 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius kaltinamąjį aktą, kuriuo K. Michailovas kaltinamas Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymu dėl jų tarnybos pareigų vykdymo (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai), kartu su bylos medžiaga perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Tyrimas likusių įtariamųjų – taip pat buvusių OMON būrio milicininkų A.Laktionovo ir A.Ryžovo bei šio būrio vado Č.Mlyniko atžvilgiu tęsiamas.

Rusijos Federacija kategoriškai atsisako Lietuvai išduoti A. Laktionovą ir Č. Mlyniką

Sankt Peterburgo kalėjime kalinčiam A. Ryžovui pareikšti oficialūs įtarimai dėl Medininkų žudynių, tačiau, ar jis bus išduotas Lietuvai neaišku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių